Šatrijos biuras

Šatrijos biuras Finansai ir teisė verslui
Kai klaidos kainuoja brangiai

15/06/2026

📌 LAT: teismas neturi tvirtinti akivaizdžiai nesąžiningų susitarimų

• Skolininkas buvo skolingas 7 374,74 Eur.
• Teismas anksčiau buvo patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią už pavėluotą skolos grąžinimą buvo numatytos 5 % palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną.
• Dėl tokių palūkanų pradinė skola išaugo iki 276 915,63 Eur ir toliau didėjo kiekvieną dieną.
• Skolininkas prašė atnaujinti bylą, teigdamas, kad tokios palūkanos yra akivaizdžiai nesąžiningos ir neprotingos.
• Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė atnaujinti procesą.
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė kitaip: nurodė, kad šalys negali visiškai laisvai susitarti dėl bet kokio dydžio kompensuojamųjų palūkanų, nes jos turi atitikti įstatymus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
• LAT pabrėžė, kad teismas neturi tvirtinti taikos sutarčių, kurios prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei arba nustato akivaizdžiai nesąžiningas sąlygas.
• Todėl LAT konstatavo, kad patvirtinus sutartį su tokiomis neprotingai didelėmis palūkanomis galėjo būti padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
• Dėl to LAT atnaujino procesą, atnaujino praleistą terminą prašymui pateikti ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

📌 Esmė: net jei šalys savo noru pasirašo taikos sutartį, teismas privalo įvertinti, ar jos sąlygos nėra akivaizdžiai nesąžiningos. 5 % palūkanos už kiekvieną pavėluotą dieną gali būti laikomos prieštaraujančiomis teisingumo ir protingumo principams.

2026 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2026

21/05/2026

📌 Lietuvoje keičiasi verslo klientų paieškos taisyklės

Nuo 2026-04-22 juridiniams asmenims galima siųsti reklaminius ir pardaviminius pasiūlymus BE išankstinio sutikimo.

Ką tai reiškia praktiškai?

✅ galima pirmiems parašyti įmonėms el. paštu
✅ galima siųsti pasiūlymus darbiniu el. paštu
✅ galima skambinti verslo numeriais
✅ galima siųsti SMS verslo tikslais

Bet yra viena svarbi sąlyga:

❗️gavėjas turi turėti aiškią galimybę atsisakyti tolimesnės komunikacijos.

Pvz.:
„Jei neaktualu — parašykite ir daugiau neberašysime.“

Tai gana didelis pokytis Lietuvos pardavimų, agentūrų ir verslo klientų paieškos rinkai, nes iki šiol daug kas dirbo „pilkoje zonoje“.

16/05/2026

‼️Įdomus pakeitimas pinigų plovimo prevencijos srityje, kuris praktiškai stiprina valstybės galimybes išieškoti baudas.

Anksčiau buvo parašyta paprastai: jei bauda nesumokama savanoriškai, ji išieškoma pagal Civilinio proceso kodeksą - teismas, vykdomasis dokumentas, procesas.

Nuo 2026-06-30 formuluotė keičiasi iš esmės — priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą tiesiogiai tampa vykdomuoju dokumentu. Tai reiškia, kad dėl atskiro vykdomojo dokumento išdavimo nebereikia kreiptis į teismą.

📌 Kam tai aktualu?
Bankams, fintechams, kripto paslaugų teikėjams, buhalteriams, auditoriams, notarams, NT sektoriui, lošimų organizatoriams ir kitiems AML subjektams.

📌 Kas gali skirti tokias baudas?
Priklausomai nuo sektoriaus:
• Lietuvos bankas
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
• Lošimų priežiūros tarnyba
• kitos priežiūros institucijos

📌 Už ką?
• netinkamą klientų tikrinimą (KYC)
• nepranešimą apie įtartinas operacijas
• silpną AML kontrolę
• sankcijų pažeidimus
• rizikų nevertinimą

SVARBU: sprendimą skirti baudą vis dar galima ginčyti!

17/04/2026

📌 Ar atlyginimas gali virsti skola?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartyje nagrinėjo situaciją, kurioje darbuotoja, nutraukiant darbo santykius, pasirašė susitarimą grąžinti darbdavei 54 600 Eur. Darbdavė teigė, kad ši suma buvo permokėta kaip darbo užmokestis ir nekonkuravimo išmokos.

Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta: yra susitarimas, yra parašas, yra suma.

TAČIAU Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasakė - darbuotojo parašas po tokiu susitarimu dar nėra finišo linija. Ypač tada, kai kalbame ne apie paprastą skolą, o apie darbo santykius.

Pagal LAT teismai turėjo ne tik konstatuoti, kad „susitarimas pasirašytas“, bet ir išsiaiškinti:

🔹 ar darbuotojai apskritai buvo permokėta;
🔹 koks atlyginimas iš tikrųjų buvo sutartas;
🔹 ar darbuotoja pati padarė ką nors neteisėto;
🔹 ar darbdavys nebandė civiliniu susitarimu apeiti DK;
🔹 ar darbuotoja nebuvo spaudžiama pasirašyti dokumentą.

Kitaip tariant, darbo santykiuose nepakanka pasakyti: „pasirašei – vadinasi, mokėk“. Jeigu susitarimas pablogina darbuotojo padėtį, jeigu nėra aišku, iš kur atsirado „skola“, arba jeigu dokumentas buvo pasirašytas spaudimo sąlygomis, toks susitarimas gali kelti rimtų teisinių klausimų.

📌 Praktinė žinutė paprasta: atlyginimas netampa skola vien todėl, kad darbdavys vėliau jį taip pavadino. Reikia faktų, teisinio pagrindo ir Darbo kodekso garantijų įvertinimo.

LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-66-1249/2026, priimta 2026-04-16

23/03/2026

📌 Trumpa atmintinė nemokumo administratoriui (ir sau 😊)

⏰ Informuok kreditorius laiku – nepraleisk terminų ir užtikrink, kad visi būtų tinkamai informuoti apie susirinkimus.

⏰ Teik pilną informaciją – kreditoriams pateik visus svarbius duomenis, ypač apie išlaidas.

⏰ Venk abejotinų sandorių – po teismo leidimo nesudaryk atlygintinos sutarties dėl turto perdavimo kitam juridiniam asmeniui, faktiškai vykdant ūkinę veiklą.

⏰ Neprisiimk perteklinių įsipareigojimų – kiekvienas įsipareigojimas turi būti būtinas ir proporcingas.

⏰ Nedubliuok sutarčių – nesudaryk kelių sutarčių dėl to paties dalyko.

⏰ Kontroliuok išlaidas – neviršyk sąmatos be aiškaus pagrindimo.

Surašyta remiantis realiais nustatytais pažeidimais 🧐

15/03/2026

💬 Ar tikrai galima su VMI „susitarti“ dėl mokesčių skolos?

TAIP – tam tikrais atvejais.

Naujos Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos taikos sutarties sudarymo taisyklės numato galimybę skolininkui susitarti su mokesčių administratoriumi dėl skolos mokėjimo sąlygų.

❗️Ką svarbu žinoti?

▪️Skola gali būti mokama dalimis arba atidėta tam tikram laikotarpiui.
▪️Vertinama, kiek skolininkas gali sumokėti iš karto, kokius papildomus užtikrinimus pateikia (pvz., turto įkeitimą).
▪️Taip siekiama sudaryti galimybę žmogui ar įmonei atsiskaityti su valstybe per laiką, išvengiant bankroto ar nemokumo proceso.

📌Pagrindiniai reikalavimai:

▪️Juridiniams asmenims taikos sutartimi atidedama suma turi būti bent 3000 Eur, fiziniams – 1000 Eur.
▪️Sutartis įsigalioja tik tuomet, kai ją patvirtina teismas.

🚫Taikos sutartis nesudaroma, jeigu:

▪️Per paskutinius 3 metus anksčiau sudaryta taikos sutartis buvo nevykdoma
▪️Skolininkui inicijuotas nemokumo ar bankroto procesas
▪️Antstolis jau paskelbė apie turto pardavimą
▪️VMI nustatė neteisėtus veiksmus, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas

❓Ar taisyklėse numatyta galimybė sumažinti skolą?

NE. Taikos sutartis skirta ne skolos sumažinimui, o mokėjimo sąlygų pakeitimui – pavyzdžiui, skolos mokėjimui dalimis ar mokėjimo termino atidėjimui.

Taisyklės patvirtintos 2025 m. gruodžio 3 d. VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-115.

07/03/2026

⚖️ Nelaimingas atsitikimas darbe – kas atsako? Darbdavys?

Ne viskas taip paprasta!

Po tragiško nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo darbuotojas, darbdavys atlygino neturtinę žalą žuvusio darbuotojo artimiesiems.

Tačiau tuo istorija nesibaigė – darbdavys kreipėsi į teismą ir pareikalavo dalį patirtų nuostolių atlyginti iš įmonės, kuri pagal sutartį teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas.

Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad paslaugų teikėjas savo pareigas vykdė netinkamai – neįvertino visų rizikų, neparengė reikalingų instrukcijų ir neužtikrino tinkamos kontrolės.

Tačiau teismas nustatė ir kitą svarbią aplinkybę – dalį darbuotojų saugos ir sveikatos pareigų netinkamai vykdė ir pats darbdavys.

Todėl teismas pritaikė mišrios kaltės principą.

📊 Atsakomybė paskirstyta taip:
• 70 % – darbuotojų saugos paslaugas teikusiai įmonei
• 30 % – darbdaviui

📌 Ši teismų praktika primena: darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimas – tai ne tik konsultacijos ar dokumentai, bet ir reali profesinė atsakomybė.

Byla Nr. e3K-3-11-421/2024

05/03/2026

⚠️ „Pasirašėme darbo sutarties nutraukimo susitarimą – viskas tvarkoje." Ar tikrai?

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu atrodo paprastas. Bet Valstybinė darbo inspekcija perspėja: parašas ant dokumento dar negarantuoja, kad viskas teisėta.

Teismams svarbiausia ne forma, o tikroji valia. Jei darbuotojas neturėjo laiko apsvarstyti, nebuvo informuotas apie pasekmes arba jautė spaudimą – susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu.

Kad susitarimas būtų teisėtas, reikia:

📄 Visko raštu – ir pasiūlymo, ir sutikimo
📅 Aiškiai aptartos datos, kompensacijos, atsiskaitymo tvarkos
🤔 Laiko darbuotojui apsispręsti ir pasitarti
🚫 Jokio spaudimo – nei tiesioginio, nei užslėpto
💡 Abiejų pusių supratimo, kokių teisių atsisakoma

SVARBU! Jei gavęs pasiūlymą nutraukti sutartį darbuotojas per 5 darbo dienas neatsako – laikoma, kad jis atsisakė. Tyla nėra sutikimas.

📌 Tai patvirtina ir teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje e3K-3-302-684/2019 nurodė, kad sutarties nutraukimas šalių susitarimu galimas tik esant tikrajai ir suderintai abiejų šalių valiai.

02/03/2026

📱 Ar žinojote, kad „WhatsApp" žinutė gali būti įrodymas teisme?

2026 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino: el. laiškai, ekrano kopijos ir net „WhatsApp" susirašinėjimai – tai visaverčiai įrodymai civilinėse bylose.

Ką tai reiškia jums?

Jei susitarėte dėl paslaugų, kainos ar sąlygų telefonu ar internetu – tas susirašinėjimas turi teisinę galią. Net jei tai tik ekrano kopija.

⚠️ Svarbu: jei kita šalis suabejoja žinutės tikrumu, ji gali prašyti originalaus failo su techniniais duomenimis. Todėl saugokite ne tik ekrano kopijas, bet ir originalius failus.

💬 Prieš ištrindami seną susirašinėjimą su rangovu, darbdaviu ar partneriu – pagalvokite du kartus.

📌 Byla kilo dėl statybos darbų Vokietijoje. Viena pusė teigė, kad papildomi darbai buvo suderinti žinutėmis. Teismas pritarė – ir priteisė skolą.

📄 Nutartis Nr. e3K-3-12-1249/2026

27/02/2026

🚗 Nusipirkai automobilį su defektais ir nori atgauti pinigus? Ne taip greitai!

Daugelis mano, kad radus rimtų trūkumų – galima iš karto nutraukti sutartį ir reikalauti pinigų atgal. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ką tik priminė: taip neveikia.

Situacija: žmogus nusipirko BMW X6. Paaiškėjo defektų. Kreipėsi į teismą – nutraukite sutartį. Apeliacinis teismas pritarė. Atrodė – laimėjo. Bet LAT pasakė: ne taip greitai. Kodėl?

⚖️ Nuo 2022 m. galioja griežtas eiliškumas: pirma turi duoti pardavėjui galimybę defektą pataisyti arba pakeisti prekę. Tik jei pardavėjas atsisako arba nepataiso – gali reikalauti nutraukti sutartį. Išimtis viena – jei trūkumas esminis, sutartį galima nutraukti iš karto.

💡 Bet čia dar ne viskas ...
Šioje byloje pirkėjas buvo išardęs variklio dalį. Teismas paklausė: o gal pats sumažinai automobilio vertę? Tada gali tekti kompensuoti pardavėjui.

🎯 Praktinė išvada: radai defektą – pirmas žingsnis ne teismas, o rašytinis kreipimasis į pardavėją su reikalavimu taisyti. Tai ne tik teisingas kelias – tai ir stipresnė pozicija ginče.

Nutartis Nr. e3K-3-52-611/2026, 2026-02-26

Address

Šatrijos Gatvė 16/115
Vilnius
09300

Telephone

+37065267000

Website

, ,

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Šatrijos biuras posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Šatrijos biuras:

Shortcuts

Share

Category