13/03/2025
Ši istorija – apie tai, kaip vykdome detektyvinius tyrimus, pasitelkdami taikomosios psichologijos (profailingo) žinias. Tai tarsi akvanautų panirimas į žmogaus vidaus vandenyno gelmes, kur viskas kaip ant delno.
Prieš porą metų vienos Vilniaus įmonės direktorius pradėjo gauti grasinančias SMS žinutes, kuriose buvo reikalaujama jo atsistatydinimo, grasinama susidorojimu ar net smurtu artimųjų atžvilgiu. Žinutės plūdo ir dieną, ir naktį, todėl žmogus pradėjo gyventi nuolatinėje įtampoje. Deja, teisėsaugos pastangos nustatyti siuntėją buvo bevaisės – žinutės buvo siunčiamos iš skirtingų vietų ir iš įvairių „Pildyk“ numerių.
Kai pradėjome savo tyrimą, pastebėjome, kad žinutėse slypėjo užuominos apie galimą siuntėjo ryšį su įmone – jis žinojo apie kai kurias einamąsias situacijas. Tačiau galėjo būti, jog tai tiesiog gerai informuotas asmuo, norintis suklaidinti tyrimą. Turėjome tris hipotezes: galbūt kažkas siekia perimti įmonę, gal veikia iš asmeninės neapykantos, o gal tai „mačio“ tipo asmenybė, kupina narciziškumo.
Įmonėje dirbo per pusšimtį panašaus lygio darbuotojų, tad pokalbiai su kiekvienu būtų užtrukę. Nusprendėme pradėti nuo profailingo – metodo, leidžiančio tame tarpe ir iš nuotraukų atpažinti žmogaus bazinę emociją ir elgesio strategijas. Ieškojome dviejų tipų – hipertiminio (siekiančio laimėti, nustumti vadovą) ir isteroidinio (dėmesio siekiančio, „mačio“ tipo).
Pirmam pokalbiui pasirinkome Povilą – isteroidinio tipo darbuotoją. Vienoje iš žinučių buvo užuomina, kad siuntėjas tariasi su „bendražygiais“, tad spėjome, kad jis nesijaučia pakankamai stiprus veikti vienas. Tai gerokai susiaurino paiešką.
Dar nepradėjus pokalbio, Povilas paklausė, ar apklausiamas bus tik jis. Melo detekcijos prasme tai laikoma „laimikiu“ – tai susijusio asmens reakcija, asmuo nori pasislėpti minioje, nesijaučia saugus.
Taip profailingas padėjo aptikti žmogų, kuris savo slapčiausiose gelmėse jautė norą kontroliuoti situaciją. Be to, Povilas mokėjo rusų kalbą, kurios žodžių buvo žinutėse, ir vartojo išnykusios banditų gaujos pavadinimą, žinomą tik jo bendraamžiams. Jis gynėsi, kad „visi moka rusų kalbą“ ir „visi žino tą gaują“, tačiau melo požymiai mus įtikino, kad būtent jis yra grasinimų autorius.
Dar jam buvo aiškiai pasakyta, kad būtent jis yra žinučių autorius. Taip pat pabrėžta, jog taikant melo atpažinimo metodus bus apklausti ir kiti darbuotojai, o įrodymus surinkti bus nesunku, nes jo kolegos neturės galimybės pasislėpti. Be to, jie turi ką prarasti.
Galiausiai, manome, Povilas suprato, kad tiesa neišvengiamai išaiškės, tad grasinimai liovėsi. Direktoriaus siūlymas buvo aiškus: „tu nustoji, o direktorius pamiršta“. Tokiu būdu panaikinome grėsmę, o Povilas, likęs įmonėje, tapo gyvu įspėjimu kitiems: „to, ką dariau, geriau nedaryti“.
Ši istorija taip pat parodė, kokia svarbi yra pažeidimų prevencija. Aptikimo neišvengiamumas, užtikrintas melo atpažinimo metodais, buvo derinamas su „kietų“ derybų pasiūlymu, raginančiu susilaikyti nuo tolesnių pažeidimų.
Jeigu Jums atrodo, kad Jūsų situacijoje taikomosios psichologijos metodai taip pat galėtų padėti, kreipkitės į mūsų komandą. Apsilankykite mūsų svetainėje www.detective.lt ir sekite mus socialiniuose tinkluose.
