Avocad

12/08/2026

Nuo rugpjūčio 12 d. įsigaliojant naujiems Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento reikalavimams, dalis smulkiųjų Europos e. parduotuvių jau stabdo prekių siuntimą į kitas ES šalis arba mažina aptarnaujamų rinkų skaičių.

Problema – ne tik papildomi kaštai. Nors pakuočių gamybos reikalavimai ES unifikuojami, gamintojo išplėstinės atsakomybės (EPR) sistemos išlieka nacionalinės. Tai reiškia, kad e. parduotuvėms gali tekti atskirai registruotis, teikti ataskaitas ir mokėti mokesčius kiekvienoje šalyje, į kurią siunčiamos prekės.

💬 „Didžiausia e. parduotuvių iliuzija buvo ta, kad tiesioginio taikymo reglamentas leis užregistruoti pakuotes Lietuvoje ir laisvai prekiauti visoje ES bendrijoje. Tai netiesa“, – „Verslo žinioms“ komentuoja AVOCAD asocijuotas partneris, advokatas, e. komercijos teisės ekspertas Egidijus Kieras.

Pasak jo, naujasis reguliavimas smulkiajam ir vidutiniam e. verslui gali sukurti paradoksalią situaciją: kai atitikties ir teisinio atstovavimo kaštai konkrečioje valstybėje viršija iš jos gaunamą pelną, racionaliu verslo sprendimu tampa tiesiog nebesiųsti ten prekių.

💬 „Reglamentas, turėjęs suvienyti ES rinką, paradoksaliai skatina mažąjį e. verslą ją siaurinti“, – konstatuoja E. Kieras.

Verslams teks vertinti ne tik registracijos ir vietinius licencijų mokesčius, bet ir įgaliotųjų atstovų bei dokumentacijos reikalavimus. O tai e. prekybos įmonėms reiškia labai praktišką klausimą – kuriose ES rinkose prekiauti vis dar apsimoka?

Plačiau apie naujus reikalavimus ir Egidijaus Kiero komentarą – portale "Verslo žinios".

12/08/2026

Darbuotojo klaida įmonei kainavo tūkstančius. Ar tai reiškia, kad visą žalą galima išskaičiuoti iš jo atlyginimo?

Nebūtinai.

Net jei darbuotojo veiksmai darbdaviui sukėlė realių finansinių nuostolių, Darbo kodeksas nustato aiškias darbuotojo atsakomybės ribas.

💬 „Vien fakto, kad įmonė patyrė nuostolių, nepakanka. Darbdaviui tenka pareiga įrodyti žalą, darbuotojo neteisėtus veiksmus, jo kaltę bei priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusių nuostolių“, – sako AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.

Bendra taisyklė – darbuotojo atsakomybė ribojama trimis vidutiniais darbo užmokesčiais, o didelio neatsargumo atveju – šešiais. Visą žalą darbuotojui gali tekti atlyginti tik įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, kai ji padaryta tyčia, apsvaigus, pažeidus konfidencialumo ar nekonkuravimo įsipareigojimus.

Svarbu ir tai, kad darbdavys negali tiesiog nuspręsti visų patirtų nuostolių išskaičiuoti iš darbuotojo atlyginimo – žalos išieškojimui taip pat taikomos konkrečios taisyklės.

Kada darbuotojas atsako už įmonei padarytą žalą, kiek iš jo galima reikalauti ir kada tenka atlyginti visus nuostolius – plačiau straipsnyje. Jis - komentaruose.

11/08/2026

Šimtai klientų, neįvykdyti užsakymai, sumokėti avansai ir kelios susijusios įmonės, beveik tuo pačiu metu susidūrusios su nemokumu.

Kur tokioje situacijoje baigiasi verslo nesėkmė ir prasideda įmonės vadovo atsakomybė?

💬 „Esminis klausimas būtų labai paprastas: ką įmonių vadovai žinojo apie bendrovių finansinę padėtį tuo metu, kai iš žmonių dar buvo priimami nauji užsakymai ir pinigai? Jeigu būtų nustatyta, kad avansai buvo priimami jau žinant, jog užsakymų įvykdyti realiai nebebus galimybės, tai nebebūtų vien nesėkmingo verslo istorija“, – sako AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.

Tokios aplinkybės, pasak advokato, gali būti vertinamos ne tik vadovo civilinės atsakomybės, bet ir galimų sukčiavimo požymių kontekste. Žinoma, galutinį vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju gali pateikti tik atsakingos institucijos ir teismas.

O vartotojams ši istorija – skaudus priminimas: net ir turint teisę susigrąžinti avansą, nemokumo atveju tai dar nereiškia, kad pinigai realiai sugrįš.

✔️ Kada už įmonės skolas gali tekti atsakyti vadovui?
✔️ Kada naujų avansų priėmimas jau kelia rimtesnių teisinių klausimų?
✔️ Ir ką prieš mokėdamas didesnį avansą gali padaryti pats vartotojas?

Apie tai – naujausiame AVOCAD straipsnyje. Jį rasite komentaruose.

10/08/2026

Elektroninių cigarečių rinka Lietuvoje tampa vis sunkiau kontroliuojama. Nors draudimų daugėja, nelegali prekyba tik stiprėja, o pagrindiniais jos „klientais“ tampa nepilnamečiai.

DELFI žurnalistės Giedrės Balčiūtės atliktas tyrimas atskleidė itin neraminančius faktus. Lietuvoje parduodamų elektroninių cigarečių (veipų) skysčių sudėtyje negali būti cukraus ar saldiklių – jie uždrausti nuo 2024 m. lapkričio, siekiant sumažinti šių gaminių patrauklumą jauniems žmonėms, ypač nepilnamečiams. Tačiau tyrimas parodė, kad net 9 iš 10 ištirtų gaminių neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tai rodo ne pavienius pažeidimus, o sisteminę problemą – nelegali rinka šiandien veikia greičiau nei kontrolės mechanizmai.

🎙️ DELFI laidoje „Verslo požiūris“ šią problemą analizavo AVOCAD partneris, advokatas Laurynas Staniulis, kartu su kitais ekspertais. „Kai legali rinka griežtai ribojama, tačiau nelegali prekyba lieka nekontroliuojama, problema niekur nedingsta – ji tiesiog persikelia į šešėlį. Tokiu atveju didžiausią kainą sumoka nepilnamečiai, o valstybė praranda galimybę užtikrinti realią kontrolę", - sako jis.

Šiandien svarbiausias klausimas jau nebe ar reikia reguliavimo, o ar dabartinis reguliavimas iš tikrųjų apsaugo vaikus, jei šešėlinė rinka ir toliau klesti?

06/08/2026

Ar skyrybų metu prisiimtą 50 000 Eur įsipareigojimą buvusiam sutuoktiniui galima tiesiog „nurašyti“ paskelbus fizinio asmens bankrotą?

Toks klausimas neseniai buvo sprendžiamas teisme. Byloje skola atsirado ne dėl verslo, paskolos ar laidavimo – ji kilo iš skyrybų metu sudarytos taikos sutarties, kuria vienas iš buvusių sutuoktinių įsipareigojo sumokėti kitam piniginę kompensaciją už bendro turto pasidalijimą.

Praėjus keleriems metams, skolininkas kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto, tikėdamasis būti atleistas ir nuo šios prievolės.

Tačiau teismai priminė aiškią taisyklę – vien nemokumo nepakanka. Vertinama ir tai, kaip asmuo elgėsi prisiimdamas įsipareigojimus, ar realiai stengėsi juos vykdyti bei atkurti savo mokumą.

💬 AVOCAD asocijuotas partneris, advokatas Egidijus Kieras sako, kad fizinio asmens bankrotas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti nepatogių įsipareigojimų. "Šis institutas skirtas sąžiningam skolininkui, kuris iš tiesų deda maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais“, - pabrėžia jis.

Ši byla siunčia svarbią žinutę visiems, sudarantiems taikos sutartis skyrybų metu – jų tikslas yra galutinai išspręsti ginčą, o ne sukurti įsipareigojimus, kurių vėliau būtų galima išvengti.

Plačiau apie teismų išaiškinimą – mūsų naujausiame straipsnyje.

06/08/2026

Po Lietuvą nusiaubusios audros – dar viena rizika naudotų automobilių pirkėjams.

Po gausių liūčių ir potvynių dalis automobilių buvo apsemti. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia transporto priemonė gali atrodyti tvarkinga, jos istorija ne visada atskleidžiama pirkėjui. Būtent todėl šiandien dar svarbiau žinoti savo teises ir į ką atkreipti dėmesį prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį.

Apie dažniausias rizikas, pirkėjų teises ir tai, ką svarbu žinoti prieš įsigyjant naudotą automobilį, TV3 Play laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo AVOCAD vadovaujantis partneris Egidijus Langys kartu su VILNIUS TECH - Vilnius Gediminas Technical University profesoriumi Saugirdu Pukalsku.

Diskusijoje aptarta:
✔️ Kokias klaidas dažniausiai daro naudotų automobilių pirkėjai.
✔️ Kokius transporto priemonės trūkumus pardavėjas privalo atskleisti.
✔️ Kokios yra pirkėjo teisės paaiškėjus paslėptiems defektams.
✔️ Kaip apsisaugoti nuo brangiai kainuojančių sprendimų dar prieš įsigyjant automobilį.

🎥 Kviečiame pažiūrėti laidą ir sužinoti, kaip išvengti nemalonių staigmenų perkant naudotą automobilį.

30/07/2026

Valstybė suklydo. O sumokėti turi verslas? Beveik 1000 Lietuvos vežėjų šiomis dienomis sulaukė VMI raštų dėl mokesčių už šešerius metus.

Paradoksas tas, kad pati valstybė pripažįsta – buvo teisinė spraga ir neaiškus atsakomybės pasidalijimas tarp institucijų. Tačiau šiandien visas pasekmes siūloma prisiimti verslui.

Mokesčius mokėti reikia. Dėl to ginčo nėra. Tačiau ar sąžininga, kad už šešerius metus trukusias valstybės administravimo klaidas atsako tik verslas?
„Jeigu valstybė šešerius metus nesugebėjo tinkamai administruoti mokesčio, būtų sąžininga sudaryti galimybę skolą grąžinti per protingą, ilgesnį laikotarpį. Tai nebūtų privilegija – tai būtų elementarus atsakomybės už savo klaidas prisiėmimas“, – sako AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.

Dar daugiau klausimų kelia pati komunikacija – raštus siunčia VMI, tačiau juose nurodoma, kad į teismą kreipsis LTSA. Tokie signalai sunkiai kuria pasitikėjimą valstybe ir primena ne partnerystę su verslu, o spaudimo priemones.

Kai valstybė reikalauja atsakomybės iš verslo, ji pirmiausia pati turėtų rodyti tokį patį atsakomybės standartą.

Plačiau – straipsnyje, komentaruose.

30/07/2026

Užsakovas delsia pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą? Tai dar nereiškia, kad rangovas lieka be atlygio.

Statybų praktikoje pasitaiko situacijų, kai darbai jau seniai baigti, objektas naudojamas pagal paskirtį, tačiau užsakovas vis atideda darbų priėmimą ir galutinį atsiskaitymą.

Ar tokiu atveju rangovas turi teisinę išeitį?

💬 „Vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra išimtis ar gudrybė. Tai įstatymo numatytas instrumentas, skirtas apsaugoti rangovą tais atvejais, kai užsakovas nepagrįstai vilkina darbų priėmimą ar atsiskaitymą. Tačiau juo galima naudotis tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų“, – sako AVOCAD teisininkas Augustas Platūkis.

Svarbu žinoti, kad tinkamai surašytas ir užsakovui pateiktas vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas gali turėti tokią pačią juridinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas dokumentas. Tačiau šis mechanizmas veikia tik tada, kai laikomasi įstatyme nustatytų procedūrų, o užsakovo atsisakymas priimti darbus nėra pagrįstas.

Straipsnyje aptariame:

✔️ kodėl darbų priėmimo–perdavimo aktas yra vienas svarbiausių statybų procese;

✔️ kada rangovas gali pasirašyti aktą vienašališkai;

✔️ kokiais atvejais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus;

✔️ kada vienašalis aktas gali būti ginčijamas teisme.

Sąžiningas sutarties vykdymas turi būti saugomas abiejų šalių interesais, o teisės aktuose numatyti instrumentai tam ir yra skirti.

🔗 Nuorodą rasite komentaruose.

23/07/2026

Daugiau kaip 50 tūkst. JAV dolerių ir visiškai laimėta byla Šveicarijos krepšinio arbitraže.

Ar profesionalus sportininkas gali nuslėpti seną traumą, nebegalėti visaverčiai sportuoti, tačiau vis tiek reikalauti viso sutartyje numatyto atlyginimo?

Šveicarijoje veikiantis Basketball Arbitral Tribunal (BAT) į šį klausimą pateikė aiškų atsakymą – ne.

Mūsų klientui – LKL žaidžiančiam Jonavos krepšinio klubui BC Jonava Hipocredit – tarptautiniame arbitraže pavyko pasiekti visišką pergalę. BAT ne tik atmetė visą daugiau kaip 50 tūkst. JAV dolerių siekusį buvusio žaidėjo ieškinį, bet ir įpareigojo ieškovą padengti arbitražo bei klubo patirtas teisines išlaidas.

Bylos esmė – profesionalus krepšininkas iki atvykimo į Lietuvą buvo nuslėpęs reikšmingą kelio traumą, kuri paaiškėjo atlikus medicininius tyrimus. Arbitražas pripažino, kad tokiomis aplinkybėmis klubas turėjo teisę nutraukti sutartį.

💬 AVOCAD advokatas Eimantas Čepas, atstovavęs klubui byloje sako, kad „šioje byloje pavyko įrodyti esminį principą – profesionalus sportininkas taip pat privalo veikti sąžiningai ir negali nuslėpti aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę sutarties sudarymui. Profesionalaus sportininko nesąžiningas elgesys gali lemti, kad kilus ginčui jis netenka teisės remtis vien formaliomis sutarties nuostatomis.“

"Šis sprendimas svarbus ne tik mūsų klientui. Jis gali tapti reikšmingu orientyru sprendžiant panašius profesionalaus sporto ginčus ateityje ir dar kartą patvirtina, kad sąžiningumas sudarant sutartis yra vienas svarbiausių profesionalaus sporto principų", - pažymi AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langyss.

Didžiuojamės galėję atstovauti Jonavos krepšinio klubui šiame tarptautiniame ginče ir dėkojame už pasitikėjimą.

Ar profesionalus sportininkas gali atvykti į klubą nuslėpęs seną traumą, nebegalėti visaverčiai sportuoti, tačiau vis tiek reikalauti viso sutartyje numatyto atlyginimo? Į šį klausimą precedento reikšmės atsakymą pateikė Šveicarijoje veikiantis „Basketball Arbitral Tribunal...

21/07/2026

Prieš skubėdami atsiimti automobilį iš serviso, užduokite sau vieną klausimą: o kas, jei garantinio aptarnavimo metu jį sudaužė pats servisas?

Ar tokiu atveju galima grąžinti automobilį pardavėjui ir atgauti visą sumokėtą kainą? Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad ne visada.

💬 „Servisas negali išvengti atsakomybės. Tačiau ji kyla ne todėl, kad buvo pažeista garantija, o todėl, kad buvo padaryta žala svetimam turtui. Tokiais atvejais vartotojas turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo“, – paaiškina AVOCAD advokatas Mantas Baigys.

Svarbu žinoti, kad tokiose situacijose galite reikalauti ne tik automobilio remonto išlaidų, bet ir kitų patirtų nuostolių – pavyzdžiui, prekinės vertės sumažėjimo ar pakaitinio automobilio išlaidų. Todėl prieš pasirašydami dokumentus, jog pretenzijų nebeturite, įsitikinkite, kad siūloma kompensacija iš tiesų atlygina visą patirtą žalą.

Daugiau apie tai, kuo skiriasi garantijos taikymas nuo žalos atlyginimo ir kokias teises turi automobilio savininkas, skaitykite straipsnyje.