Aranausko advokatų profesinė bendrija NEXUS

07/05/2026

🚨 Nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis: ką svarbu žinoti apie atleidimą per išbandymo laikotarpį?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė svarbius išaiškinimus, kurie aktualūs tiek darbdaviams, tiek darbuotojams 👇

🔎 1. Darbdavys sprendžia, bet ne „kaip nori“
Taip, darbuotojo tinkamumo vertinimas per išbandymo laikotarpį yra darbdavio teisė. Tačiau ji nėra neribota – sprendimas turi būti pagrįstas, o ne „iš oro“.

⚖️ 2. Nebūtina įrodyti konkrečių klaidų
Teismas pasakė aiškiai:
✔️ nebūtina įrodyti konkrečių pažeidimų ar neįvykdytų užduočių
✔️ pakanka pagrįsti, kad darbuotojas neatitiko lūkesčių

Pvz.: darbo tempas, savarankiškumas, sprendimų priėmimas.

🧠 3. Svarbu ne tik kompetencija
Net jei darbuotojas yra aukštos kvalifikacijos 👨‍💻 tai dar nereiškia, kad jis „tinka“ konkrečiam darbui.

Gali būti vertinama:
• darbo greitis
• gebėjimas dirbti komandoje
• prisitaikymas prie aplinkos
• sprendimų priėmimo greitis

🚀 4. Įmonės tipas turi reikšmę
Teismas akcentavo – svarbu, kokioje įmonėje dirbama.
Startuoliuose ypač svarbu:
⚡ greitis
⚡ lankstumas
⚡ savarankiškumas
Tai gali būti lemiami kriterijai vertinant darbuotoją.

🧑‍⚖️ 5. Teismas neturi spręsti „kas yra geras darbuotojas“
Teismo funkcija:
✔️ patikrinti, ar darbdavys turėjo pagrindą
❌ bet ne vertinti, ar darbuotojas „iš tikrųjų geras“

📄 6. Formalumai – svarbūs, bet ne viskas
Net jei įspėjimas apie atleidimą nėra idealus tai dar nereiškia, kad atleidimas automatiškai neteisėtas. Svarbiausia – ar buvo realus pagrindas.

📌 Esmė:
Išbandymo laikotarpis nėra formalumas – tai realus „testas“, kuriame svarbu ne tik ką moki, bet ir kaip dirbi konkrečioje aplinkoje.

Plačiau - nurodoje komentaruose

30/04/2026

Šiandien dalinamės medicinos teisės byloms aktualia informacija, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjant pacientų patirtos žalos ginčus, nebebus apsiribojama vien žalos dydžio klausimu (kai pacientų sveikatai padaryto žalos atlyginimo komisija jau yra pripažinusi žalos faktą), teismuose galės būti iš naujo vertinama ir tai, ar žala apskritai buvo padaryta ⤵️

https://www.facebook.com/photo?fbid=1480546043859286&set=a.565918338655399

⚖️ Nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: kas keičiasi pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo bylose?

2026 m. kovo 26 d. LAT nutartis iš esmės keičia požiūrį į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo bylas – nuo gana „vienpusiško“ proceso pereinama prie abipusio ginčo. 👇

🔍 Kas buvo sprendžiama?
Byla kilo dėl paciento mirties ir ginčo dėl neturtinės žalos dydžio. Paciento artimieji nesutiko su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nustatyta žala ir pareiškė ieškinį dėl didesnės neturtinės žalos sumos. Tačiau svarbiausia – ar valstybė gali gintis aktyviai ir net pateikti priešieškinį?

💡 Pagrindinė žinia:
👉 Bylos ribas nustato ne tik ieškovas!
LAT aiškiai pasakė – svarbūs ir atsakovo argumentai, atsikirtimai bei reikalavimai.

📌 Ką tai reiškia praktiškai?
✔️ Teismas turi vertinti VISĄ ginčą, o ne tik žalos dydį
✔️ Gali būti nagrinėjama, ar žala apskritai buvo padaryta
✔️ Nebelieka siauro „tik kompensacijos peržiūros“ modelio

⚠️ Didžiausias pokytis:
👉 Valstybė gali reikšti priešieškinį

LAT išaiškino, kad:
🔹 nėra draudimo tai daryti
🔹 valstybė turi tokias pačias teises kaip ir kitos šalys
🔹 kitaip būtų pažeistas šalių lygiateisiškumas

📉 Kas keičiasi lyginant su ankstesne praktika?
Anksčiau:
➡️ ginčo ribas faktiškai nustatydavo tik pacientas
➡️ valstybė galėjo tik „atsikirsti“

Dabar:
➡️ ginčo ribos = ieškinys + atsikirtimai + priešieškinis
➡️ valstybė tampa aktyvia proceso dalyve

🏛️ Dar vienas svarbus akcentas:
Komisijos sprendimas nėra galutinis.
Teismas gali:
🔸 iš naujo vertinti žalos faktą
🔸 analizuoti priežastinį ryšį
🔸 koreguoti net jau išmokėtas sumas

📊 Kokios pasekmės?
🔹 platesnės bylos nagrinėjimo ribos
🔹 stipresnės atsakovės teisės
🔹 galimas išmokų grąžinimas pacientams

🧭 Esmė:
Pacientų žalos bylos nebėra vienpusės – jos tampa tikru teisiniu ginču, kuriame abi pusės turi realias galimybes ginti savo interesus.

Plačiau - nuorodoje komentaruose

23/04/2026

Skola nedidelė – gal neverta vargti?

Tokia mintis neretai kyla susidūrus su negrąžintais keliais šimtais eurų, neapmokėta sąskaita ar nepavykusiu smulkiu sandoriu.

Tačiau būtent dėl nedidelių sumų ginčai dažnai tampa labiausiai erzinantys – jie užima klientų laiką, kelia emocinę įtampą, o kartais atrodo, kad teisinis kelias yra per sudėtingas ar brangus, lyginant su žala, kuri buvo patirta.

Vis dėlto, išeičių čia yra. Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisė numato specialias, supaprastintas procedūras, kurios leidžia tokius ginčus spręsti greičiau, paprasčiau ir neretai – net be fizinio asmenų dalyvavimo teisme. Kitaip tariant, sistema yra pritaikyta būtent tam, kad žmogus galėtų apginti savo teises dar greičiau ir efektyviau, net ir tada, kai ginčo suma nėra didelė.

Kodėl tai svarbu? Nes praktikoje būtent „nedideli“ ginčai dažnai tampa principo klausimu – ar verta toleruoti neatsiskaitymą, ar visgi ginti savo interesus teisme. Be to, nežinojimas apie galimybes dažnai lemia, kad žmonės apskritai atsisako kreiptis į teismą. Šiandien apžvelgsime, kaip nagrinėjami ginčai dėl nedidelių sumų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, kokie jų ypatumai ir ką svarbu žinoti kiekvienam, svarstančiam, ar verta pradėti tokį procesą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 441 straipsnis reglamentuoja ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Pagal jį, bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 5 000 Eur, nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, su tam tikromis išimtimis. Pagrindiniai šio proceso ypatumai:

- tokios bylos dažnai nagrinėjamos be teismo posėdžio – sprendimas priimamas remiantis pateiktais dokumentais. Tačiau jei bent viena šalis nori būti išklausyta gyvai, arba teismas mato, kad to reikia, gali būti skiriamas ir įprastas posėdis.
- teismo sprendimai tokiose bylose yra trumpesni ir paprastesni – juose nepateikiama ilga teisinė analizė, teismo motyvai pateikiami sutrumpintai.
- pats procesas vyksta greičiau, nes nėra ilgo pasirengimo etapo – šalys nesikeičia papildomais dokumentais kelis kartus, kaip įprastose bylose (nėra dublikų, triplikų stadijos ir pan.).

Savo teises dėl neatgautų nedidelių sumų galima efektyviai ginti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Visą straipsnį galite skaityti nuorodoje komentaruose.

15/04/2026

Mediacija. Kodėl verta rinktis taikų ginčų sprendimo būdą?

Mūsų praktikoje vis dar dažnai sulaukiame klausimo iš klientų „o kas ta mediacija?“ Peršasi nuomonė, kad informacijos plačiajai visuomenei apie mediacijos institutą vis dar trūksta. Daugelis žmonių vis dar nežino, kas tai yra ir kokią naudą ji gali suteikti sprendžiant ginčus. Taigi, kas yra mediacija?

Mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli nešališki tretieji asmenys, vadinami mediatoriais, padeda ginčo šalims taikiai išspręsti konfliktą. Įsivaizduokite, kad jaučiatės įstrigę situacijoje, kurioje nerandate jokio sprendimo. Ne paslaptis, kad dažnas ginčų palydovas yra emocijos, neišspręstos nuoskaudos ar netgi pyktis kitai ginčo šaliai. Šiuo atveju, mediatorius – patyręs ir, kas svarbu pastebėti, nei vienos ginčo pusės neatstovaujantis asmuo, kuris abejoms šalims gali padėti rasti kelią iš šios aklavietės, neprimetant savo nuomonės, o skatinant šalis pačias rasti priimtiną sprendimą.

Mediacija skirstoma į dvi pagrindines rūšis: neteisminę ir teisminę.

1. Neteisminė mediacija: tai ginčų sprendimo procedūra, kai mediatorius padeda ginčo šalims taikiai išspręsti ginčą, kuris dar nėra nagrinėjamas teisme. Tai puikus būdas išvengti ilgo ir tikėtinai brangaus teismo proceso, sudarant prielaidas išsaugoti pozityvesnius santykius su kita puse. Naudotis mediacijos procedūra skatintina visais atvejais, ypač, kai tai susiję su artimais santykiais tarp asmenų, kadangi tokiose situacijose dažnu atveju svarbus ne tik tai, kaip bus išspręsta byla, bet ir kaip šalys toliau kartu naudosis bendrais daiktais, nuosavybe, kokius emocinius ar dalykinius ryšius palaikys po ginčo išsprendimo.

2. Teisminė mediacija: Ši procedūra taikoma, kai ginčas jau yra nagrinėjamas teisme. Mediatorius padeda šalims rasti taikų sprendimą jau vykstančioje byloje. Teisminės mediacijos tikslas – užtikrinti konstruktyvų dialogą ir derybas, siekiant kuo greičiau ir mažiausiomis sąnaudomis išspręsti ginčą, išsaugant santykių tęstinumą ir informacijos konfidencialumą.

Kokia yra mediatoriaus funkcija?

Iš esmės mediatorius yra tarsi neutralus tarpininkas, kuris išklauso abi puses, padeda geriau suprasti vienas kito poziciją, užduoda klausimus, nukreipia pokalbį konstruktyvia linkme ir padeda išvengti emocijų pertekliaus. Dažnai ginčuose žmonės nebegirdi vienas kito, o mediatorius, pasinaudodamas savo profesinėmis žiniomis, gali padėti atkurti tą dialogą tarp šalių. Svarbiausia, kad mediatorius yra nešališkas – jis nepalaiko nei vienos pusės ir siekia, kad sprendimas būtų priimtinas visiems. Dėl to žmonės dažnai jaučiasi saugiau kalbėdami atvirai, skirtingai, net gali jautis ginčą nagrinėjant teismo salėje.

Taigi, mediacija yra modernus, efektyvus ir į žmones orientuotas ginčų sprendimo būdas. Ji suteikia galimybę išspręsti konfliktus greičiau, pigiau ir su mažiau streso, išsaugant gerus santykius tarp šalių santykius (ypač tarp artimų asmenų).

Visą straipsnį galite skaityti nuorodoje komentaruose.

09/04/2026

Ar nuomonė gali kainuoti darbo vietą?

Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad:
👉 Vien tik išsakyta asmeninė nuomonė (net ir jautria tema) ≠ šiurkštus darbo pažeidimas.
👉 Darbdavys privalo įrodyti, kad pasisakymas realiai pažeidė darbo pareigas.
👉 Lojalumas darbui nereiškia tylėti visais klausimais.

📌 Bylos esmė: darbuotojas buvo atleistas, kai interviu metu išreiškė savo nuomonę apie homoseksualių žmonių psichoterapiją. Darbdavys tai laikė darbo etikos kodekse įtvirtintos lojalumo pareigos darbdaviui pažeidimu, todėl darbuotoją atleido DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

📌 EŽTT praktikoje įtvirtinta, kad asmens teisė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama darbo santykiuose, jei šių įsitikinimų reiškimas nesuderinamas su tinkamu darbo funkcijų atlikimu.

📌 LAT vertinimu, vien interviu davimo vieta nėra pakankamas kriterijus teigti, kad ieškovas interviu davė kaip atsakovės darbuotojas.

📌 LAT darė išvadą, kad darbdavys neįrodė, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, nes jis išsakė ne įstaigos, o savo, kaip ilgamečio psichoterapeuto, turinčio profesinės patirties kitomis istorinėmis aplinkybėmis, nuomonę apie homoseksualumo traktavimą medicinos mokslo raidoje.

Plačiau skaitykite nurodoje komentaruose

05/04/2026

Su Šv. Velykomis! Šiandienos šventė mums primena, kad po kiekvienos žiemos ateina pavasaris. Praleiskime ją su artimaisiais, šiltai ir džiaugsmingai 🌿

02/04/2026

Naujausia 2026-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atsako į labai praktinį klausimą:

ar teismas gali priteisti kompensaciją už turto pagerinimą, net jei nebuvo aiškiai to prašyta?

✔️ Taip – jei tai kyla iš pačio ginčo esmės.
✔️ Net jei butas nepripažįstamas bendra nuosavybe, investicijos nelieka „nematomos“.

💡 Esmė paprasta:
Teismas neperžengia ribų, kai sprendžia mažesne apimtimi – t. y. šeimos byloje netenkinęs reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, sprendžia dėl kompensacijos dėl turto pagerinimo priteisimo, nors tokio suformuluoto reikalavimo ieškinyje nėra. Tačiau tokia situacija susijusi su aktyvaus teismo vaidmens samprata ir įsivertinimu, kiek kokioje byloje teismas gali būti aktyvus (teismo išėjimas iš ieškinio reikalavimo ribų turi būti teismo motyvuotas). Teismas yra aktyvus šeimos bylose, tačiau sprendžiant šalių turtinius klausimus, atsiradusius iki santuokos sudarymo, ginčui taikomos įprastos ginčo teisenos normos.

Taigi, santuokos nutraukimo byloje itin aktualu įsivertinti situaciją dėl turtinių santykių, atsiradusių iki santuokos sudarymo.

📌 Svarbu:
Aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose nėra beribis – jis taikomas tiek, kiek būtina (ypač kai kalbama apie vaikų interesus). Formuluojant reikalavimus verta galvoti plačiau – nes kartais būtent faktai, o ne formuluotė, „nuveda“ į rezultatą.

Plačiau - nuorodoje komentaruose

25/03/2026

Abiejų instancijų teismuose padėjome apginti žemės sklypų savininkų teises!

Kartais džiaugsmas pasirinkta profesija slypi ne tik klientų atžvilgiu naudingai išnagrinėtose bylose, bet ir pačiuose žmonėse, jų nuoširdume ir dėkingume už atliktą darbą.

Bylos nagrinėjimas buvo sėkmingas abiejų instancijų teismuose. Tačiau apie teisinius klausimus vėliau. Šio atstovavimo atveju akcentą norisi dėti dar ir kitur, kadangi dažnu atveju labiausiai džiugina net ne pats palankus sprendimas, o klientų reakcija į jį. Šios bylos atveju klientų džiaugsmas ir padėka tapo tikruoju rezultato įprasminimu, būtent dėl tokių akimirkų ir pasirinkome teisių gynėjo profesiją, dėl to jausmo, kad padarei kažką, kas žmogui reiškė labai daug 🙂

Šie klientai (sutuoktiniai) įsigijo du žemės sklypus rajone. Teisėtai, laikydamiesi visų įstatyme nustatytų procedūrų. Atrodė, kad viskas vyksta pagal planą ir galima džiaugtis įsigytu turtu, planuoti žemės tvarkymo darbus. Tačiau klientai netrukus savo atžvilgiu sulaukė pareikšto ieškinio, kuriuo žemės sklypų nuomininkas reikalavo iš jų perimti šią žemę ir perkelti jam pirkėjo teises. Įstatyme yra numatyta, kad tuo atveju, jei žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra nuomojamas, šis nuomininkas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis įsigyti parduodamą žemės sklypą. Informavimo apie pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą procedūrą vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Šių žemės sklypų pardavėja, prieš sudarydama sandorį, atliko visas įstatyme numatytas procedūras: kreipėsi į NŽT, pateikė pranešimus apie ketinimą parduoti sklypus, nurodė žemės naudotoją ir laukė, kol bus atlikti visi reikiami veiksmai. Tačiau po sandorio sudarymo žemės sklypų nuomininkas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad NŽT jo tinkamai neinformavo apie parduodamus sklypus ir jis negalėjo laiku pasinaudoti pirmumo teise juos įsigyti. Ieškovo reikalavimas buvo kategoriškas, ieškovas reikalavo perkelti jam pirkėjų, t. y. mūsų klientų teises, kas reiškia, jog po teismo proceso klientai netenka žemės sklypų, o jų įgyjėju tampa ieškovas.

Bylos esmė sukosi apie pagrindinį klausimą, ar NŽT tinkamai informavo ieškovą apie parduodamus sklypus. Ieškovas tvirtino, kad nebuvo tinkamai informuotas, kadangi pranešimų negavo. Klientai laikėsi pozicijos, kad NŽT įvykdė visas jai teisės aktais nustatytas pareigas.

Klientai laikėsi ir tos pozicijos, jog pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą yra ne tik privilegija, bet ir asmeninė potencialaus pirkėjo atsakomybė, pirmumo teisę norintis įgyvendinti asmuo pats privalo tinkamai deklaruoti gyvenamąją vietą, reguliariai tikrinti korespondenciją ir laiku pateikti NŽT sutikimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą. Teismas su tokiais motyvais sutiko ir nurodė, jog NŽT privalo išsiųsti pranešimą dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą, bet ne garantuoti jo įteikimą.

Visą straipsnį galite skaityti nuorodoje komentaruose.

17/03/2026

💰 Avansas ar rankpinigiai – ar žinote skirtumą? 🤔

Praktikoje dažnai nutinka taip: susitariama dėl turto pardavimo, pirkėjas perveda dalį pinigų, o dokumente parašoma „rankpinigiai“. Tačiau ar tikrai tai visada yra rankpinigiai?

Iš pirmo žvilgsnio šios sąvokos atrodo panašios, bet teisiškai jų reikšmė labai skiriasi – o kartu skiriasi ir pasekmės, jei sandoris neįvyksta.

🏡 Rankpinigiai – tai pinigų suma, kuri:
✔️ patvirtina, kad sutartis sudaryta
✔️ užtikrina sutarties įvykdymą
✔️ įskaitoma į būsimą mokėjimą

Tačiau svarbu žinoti: jei sandoris neįvyksta dėl rankpinigius davusios šalies kaltės – rankpinigiai lieka kitai šaliai.
Jei dėl jos kaltės sandorio neįvykdo rankpinigius gavusi šalis – ji turi grąžinti dvigubą sumą. ⚖️

💳 Avansas veikia kitaip.
Tai tiesiog iš anksto sumokėta dalis kainos.

Jeigu sandoris neįvyksta, avansas paprastai turi būti grąžintas jį sumokėjusiam asmeniui. Skirtingai nei rankpinigiai, avansas neatlieka sutarties užtikrinimo funkcijos.

⚠️ Problema ta, kad praktikoje žmonės dažnai:

▫️parsisiunčia sutarties šabloną iš interneto

▫️įrašo žodį „rankpinigiai“

▫️tačiau teisiškai susitaria visai dėl kito mokėjimo pobūdžio.

Tokios klaidos neretai baigiasi ginčais ir net teismu.

📌 Todėl prieš perduodant pinigus ar pasirašant susitarimą verta aiškiai suprasti:

▫️kokio tipo mokėjimas atliekamas

▫️kokios bus pasekmės, jei sandoris neįvyks

▫️ar dokumentas tinkamai suformuluotas.

💡Kartais trumpa teisinė konsultacija gali padėti išvengti daug didesnių problemų ateityje. Jei kyla abejonių dėl avanso ar rankpinigių – geriau pasitarti su teisininku prieš sudarant susitarimą, o ne spręsti ginčą jau po sandorio.

Plačiau - nuorodoje komentaruose

11/03/2026

Kovo 11-oji – tai diena, kai drąsa, vienybė ir tikėjimas laisve tapo istorija.

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuva pasirinko laisvę, nepriklausomybę ir teisę kurti savo valstybę. Šiandien tai priminimas, kad laisvė nėra savaime suprantama – ją saugome kasdien savo darbais, vertybėmis ir atsakomybe vieni prieš kitus.

Didžiuokimės savo valstybe ir jos žmonėmis.
Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena! 🇱🇹

03/03/2026

Ar žinojote, kad jei nepilnametis vaikas paveldi palikimą su skolomis, „nieko nedaryti“ nėra sprendimas? 🤔

Daugelis tėvų mano, kad jei per 3 mėnesius nesikreips į notarą, palikimas tiesiog „išnyks“. Tačiau kai kalbame apie nepilnamečio vaiko teises, viskas vyksta kitaip.

👨‍👩‍👧 Svarbiausia taisyklė:
Tėvai ar kiti teisėti atstovai negali savo nuožiūra priimti ar atsisakyti palikimo vaiko vardu. Tam būtinas teismo leidimas.

📅 Terminas palikimui priimti – 3 mėnesiai.
Per šį laiką reikia imtis veiksmų. Jei terminas praleistas, teismas jį gali atnaujinti — ypač kai sprendžiami nepilnamečio interesai.

⚖️ Ką vertina teismas?
Ne tik tai, kad palikimas turi skolų. Svarbiausia — ar sprendimas bus naudingas vaikui:
✔ ar yra turto, kuris galėtų duoti naudos ateityje
✔ ar palikimo priėmimas sukeltų tik rūpesčių ir išlaidų
✔ ar atsisakymas geriau apsaugotų vaiko interesus

💡 Jei skolos didesnės už turtą, teismas dažnai leidžia palikimo atsisakyti vaiko vardu. Tačiau kiekviena situacija vertinama individualiai.

📑 Kodėl svarbu veikti laiku?
Nes sprendimas turi būti pagrįstas įrodymais apie turto ir skolų balansą. Kuo aiškesnė informacija — tuo lengviau apginti vaiko interesus.

❤️ Pagrindinis principas visada tas pats: pirmiausia — vaiko gerovė.

Jei susidūrėte su tokia situacija, verta pasitarti su teisininku ir išsiaiškinti geriausią sprendimą jūsų vaikui.

Plačiau - nuorodoje komentaruose