Advokato dr. E. Bakanausko kontora „Solidus Lex“, Lietuva, Vilnius (2026)

08/06/2026

Kliudėte kitą automobilį ir išvažiavote. Ar vairuotojo pažymėjimą prarasite automatiškai?

Pirmiausia verta prisiminti, kad Kelių eismo taisyklės neleidžia tiesiog išvažiuoti iš įvykio vietos.

Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, tai su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Tačiau ar už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos teisės vairuoti atimamos visais atvejais?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad atsakymas akivaizdus – teisės vairuoti bus atimtos.

Visgi už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos įstatymas numato galimybę atimti teisę vairuoti nuo vienų iki trejų metų, tačiau tokio poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas. Įstatymas palieka institucijai ar teismui teisę, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, spręsti, ar teisės vairuoti atėmimas konkrečiu atveju yra būtinas.

Tai matyti ir iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, vienoje byloje vairuotoja išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė šalia stovėjusį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors už pažeidimą buvo skirta bauda, teisės vairuoti nebuvo atimtos. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad eismo įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje važiuojant nedideliu greičiu, žmonės nenukentėjo, o vairuotoja savo vaidmens eismo įvykyje neneigė.

Tačiau kitoje byloje vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieneriems metams. Teismas atsižvelgė ne tik į patį pasišalinimo faktą, bet ir į tai, kad asmuo buvo daug kartų baustas už KET pažeidimus, tarp jų – ir už šiurkščius pažeidimus, o savo atsakomybės iš esmės nepripažino.

Taigi, kaip matyti, net ir panašiose situacijose sprendimas dėl teisės vairuoti atėmimo gali būti skirtingas.

Pastaba: šiame įraše aptariami ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos atvejai.

29/05/2026

Registrų centro duomenų nutekėjimas: ar tikrai aišku, kas atsakingas?

Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie Registrų centro atsakomybę dėl neseniai paaiškėjusio duomenų nutekėjimo. Tačiau skaitant komentarus ir tam tikras publikacijas susidaro įspūdis, kad kartais suplakamos dvi skirtingos sąvokos – duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas. O kartu kartais painiojamos ir pareigos, kurios pagal BDAR tenka kiekvienam iš jų.

Teisiškai tai nėra tas pats.

Nuo to, kokį vaidmenį konkretus subjektas atlieka duomenų tvarkymo procese, priklauso ir jam tenkančios pareigos bei galima atsakomybė.

Viešai skelbiama, kad apie galimą duomenų nutekėjimą Registrų centrui tapo žinoma balandžio mėnesį, o apie incidentą visuomenė informuota gegužę. Todėl prieš atsakant į klausimą, kas galėtų būti atsakingas dėl šio incidento, pirmiausia verta pasižiūrėti, kas pagal teisės aktus yra duomenų valdytojas, o kas – duomenų tvarkytojas.

Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatai numato, kad duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o duomenų tvarkytoja – valstybės įmonė Registrų centras.

Kodėl tai svarbu?

Todėl, kad šių subjektų pareigos nėra tapačios.

Pavyzdžiui, BDAR aiškiai numato, kad duomenų tvarkytojas, sužinojęs apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša duomenų valdytojui.

Tuo tarpu pareiga vertinti, ar dėl pažeidimo kyla didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, bei spręsti dėl duomenų subjektų informavimo pirmiausia tenka duomenų valdytojui, o ne tvarkytojui.

BDAR taip pat numato, kad duomenų tvarkytojas privalo padėti duomenų valdytojui vykdyti jo pareigas, susijusias su asmens duomenų saugumo pažeidimais.

Dar daugiau – Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatuose papildomai numatyta, kad Registrų centras turi padėti Teisingumo ministerijai vykdyti BDAR 33 ir 34 straipsniuose nustatytas pareigas bei atlikti kitas asmens duomenų saugumo pažeidimų valdymo procedūras.

Todėl vien aplinkybė, kad Registrų centras šiuo atveju veikė kaip duomenų tvarkytojas, savaime nereiškia, kad jam negali kilti atsakomybė. Tai patvirtina ir teismų praktika – LVAT yra pripažinęs pagrįsta Registrų centrui skirtą baudą už duomenų tvarkytojui tenkančių pareigų pažeidimą.

Būtent todėl atsakymas į klausimą „kas atsakingas?“ nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šiuo metu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau yra pradėjusi tyrimą. Jo metu turės būti vertinama, kokios konkrečios pareigos teko subjektui, kaip jos buvo vykdomos ir ar buvo padaryti pažeidimai, galintys lemti teisinę atsakomybę.

Todėl galutines išvadas apie atsakomybę daryti dar anksti. Į šį klausimą pirmiausia turės atsakyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliekamas tyrimas.

22/05/2026

⚖️ Laimėta byla teisme: paveldėtojui nereikėjo mokėti tariamos 25 metų senumo skolos

Į mane kreipėsi klientas, gavęs ieškovo advokato pretenziją dėl neva paveldėtos skolos. Kadangi su pareikštais reikalavimais nesutikome, ginčas persikėlė į teismą.

Ieškovas teigė, kad dar 1998 metais jis savo artimam giminaičiui paskolino 6 000 JAV dolerių butui įsigyti, o po jo mirties ši skola esą perėjo paveldėtojams.

Rašytinės paskolos sutarties nebuvo.

Visa byla iš esmės buvo grindžiama ieškovo susirašinėjimu su artimu giminaičiu iki jo mirties. Šis susirašinėjimas vyko praėjus daugiau nei 20 metų po tariamo pinigų paskolinimo. Tačiau ir pats susirašinėjimas kėlė daug klausimų – vienose žinutėse buvo minima 6 000 JAV dolerių skola, kitose jau reikalauta 6 000 eurų. Taip pat iš susirašinėjimo nebuvo aišku nei kada tiksliai pinigai perduoti, nei kokiomis sąlygomis tariama paskola apskritai buvo suteikta.

Byloje taip pat nebuvo jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą. Be to, tariamai paskolinta suma net neatitiko tuo metu įsigyto buto vertės.

🛡️Dėl to pasirinkta gynybos strategija buvo ne sudėtingi argumentai, o tikslus civilinės teisės pagrindų taikymas. Paskolos sutartis laikoma sudaryta tik realiai perdavus pinigus, todėl vien vėlesnių žinučių ar prielaidų nepakanka paskolos sutarties sudarymui įrodyti.

Tai yra klasikinis civilinės teisės sandorių skirstymas į realinius ir konsensualinius sandorius pagal momentą, nuo kada jie laikomi sudarytais. Su šiuo skirstymu teisės studentai paprastai susipažįsta jau antrame kurse.

⏳Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tariamos skolos nebuvo reikalaujama beveik 25 metus. Natūraliai kilo klausimas – jeigu paskola iš tiesų egzistavo, kodėl per tokį ilgą laiką nebuvo sprendžiamas jos grąžinimas?

Galiausiai teismas konstatavo, kad paskolos faktas nebuvo įrodytas, todėl ieškinį atmetė visiškai. Klientui taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Ši byla dar kartą primena: vien to, kad žmogus paveldėjo turtą, nepakanka reikalauti sumokėti tariamą skolą. Tokie reikalavimai turi būti pagrįsti aiškiais ir patikimais įrodymais.

05/05/2026

Ar tikrai paveldėję mirusiojo turtą automatiškai perimate ir visas jo skolas?

Įsivaizduokite: po artimojo mirties gaunate laišką iš kreditoriaus. Jame – reikalavimas sumokėti nemažą skolą. Natūralu, kad kyla klausimas, ar jūs ją savaime privalote mokėti?

Svarbu suprasti, kad vien tai, kad esate įpėdinis, nereiškia, jog visos mirusiojo skolos automatiškai pereina jums.

Kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kitaip tariant, vien to, kad kreditorius turi tokią teisę, nepakanka, jis turi ją įgyvendinti, t. y. aiškiai informuoti įpėdinį apie savo reikalavimą.

Tai reiškia – nurodyti skolos dydį, jos pagrindą ir kaip ji apskaičiuota.
Jeigu gaunate neaiškų ar abstraktų pranešimą „jūs skolingi“, jį reikėtų vertinti atsargiai.

Dar viena svarbi detalė: 3 mėnesių terminas nėra formalumas. Jis skirtas tam, kad galėtumėte įvertinti situaciją prieš priimdami palikimą. Visgi jei kreditorius praleidžia šį terminą dėl svarbių priežasčių, tai jis gali kreiptis į teismą ir prašyti jį atnaujinti.

Taigi pats reikalavimo gavimas dar savaime nereiškia, kad jūs, kaip įpėdinis, jau privalote mokėti. Pirmiausia įvertinkite jo pagrįstumą, aiškumą ir pateikimo laiką.

30/04/2026

⚖️Klientas susižalojo SPA centre, ar už tai atsako paslaugos teikėjas?

Klientas SPA centre atėjo į vonios procedūrą, tačiau ji baigėsi kritimu ir rankos sužalojimu, kai po procedūros jis bandė išlipti iš vonios.

Pasirodo, šalia vonios buvęs plastikinis laiptelis, kuris atrodė kaip saugi priemonė išlipti, iš tikrųjų buvo šlapias, nestabilus ir nepritvirtintas.

Bandydamas išvengti kritimo ant galvos, klientas instinktyviai rėmėsi ranka į sieną, tačiau kritimo išvengti nepavyko – klientas nukrito ir patyrė sužalojimą.

Svarbu tai, kad nebuvo jokio įspėjimo apie galimą pavojų, nebuvo darbuotojo šalia, o išlipimo sąlygos objektyviai nebuvo saugios.

Nepaisant to, prasidėjo nesutarimai su paslaugos teikėju, kuris savo atsakomybės nepripažino, t. y. teigė, kad visos saugumo priemonės buvo užtikrintos, todėl atstovaujant kliento interesams buvo siekiama pagrįsti paslaugos teikėjo atsakomybę.

👉 Tokioje situacijoje vien atsakomybės neigimo ar deklaratyvių teiginių apie saugumą nepakanka. Vertinant situaciją svarbu ne tai, kas teigiama, o tai, ar realiai buvo užtikrintos saugios sąlygos.

Tokiose situacijose paslaugos teikėjas privalo imtis aktyvių veiksmų:

– užtikrinti stabilias ir saugias technines priemones;

– pažymėti galimus pavojus;

– užtikrinti procedūros atlikimo priežiūrą;

Šiuo atveju tokių saugumo priemonių nebuvo imtasi.

📌Visgi po ilgesnio bendravimo su paslaugos teikėju ir jo draudimo bendrove įvykis buvo pripažintas draudiminiu, o klientui atlyginta apie 3 000 Eur žala – dalį išmokėjo draudimo bendrovė, likusią dalį padengė pats paslaugos teikėjas.

22/04/2026

⚖️Laimėta byla Darbo ginčų komisijoje (DGK) – darbuotojui, kuriam daugiau nei 2 mėnesius nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, priteista daugiau nei 13 000 Eur.

Darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali lemti kelių tūkstančių eurų skirtumą.

Šioje byloje darbuotojui darbo užmokestis buvo nuolat mokamas pavėluotai, o vėliau apskritai nebuvo pilnai išmokėtas daugiau nei 2 mėnesius iš eilės.

Darbuotojas nusprendė nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį, nes tokiu atveju darbuotojui gali priklausyti ne tik neišmokėtas darbo užmokestis, bet ir tam tikrais atvejais 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas, delspinigiai bei netesybos.

Visgi darbdavys tokį darbuotojo prašymą ignoravo ir darbo sutartį nutraukė pagal DK 55 straipsnį – tarsi darbuotojas „išeitų savo noru“.

Buvo kreiptasi į DGK, prašant priteisti:

– neišmokėtą darbo užmokestį;
– 2 VDU dydžio išeitinę išmoką;
– kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
– delspinigius;
– netesybas.

Darbo ginčų komisija darbuotojo reikalavimus tenkino, o darbdavys dėl DGK sprendimo ieškinio teismui nepareiškė.

❗Svarbu žinoti, kad jei darbuotojui daugiau nei 2 mėnesius nėra mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jis gali ne tik nutraukti darbo sutartį, bet ir reikalauti išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo, tam tikrais atvejais delspinigių bei netesybų.

14/04/2026

Ką daryti, kai nusipirkus naują būstą paaiškėja, kad kartu su juo „gavote dovanų“ ir statybos defektus?

Ne visi žino, kad tokiais atvejais reikalavimus galima reikšti ne tik pardavėjui, bet ir tam tikrais atvejais rangovui, kuris realiai atliko statybos darbus.

Į mane, kaip advokatą, kreipėsi teisinės pagalbos naujo buto savininkas, pastebėjęs įvairius statybos darbų trūkumus: langų angokraščių apdailos defektus, sienos įtrūkimą, balkono nesandarumus ir kitus defektus.

Iš pradžių rangovas su nustatytais defektais nesutiko, ginčijo nepriklausomo vertinimo akto pagrįstumą, todėl buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

Visgi ginčo nagrinėjimo metu pavyko pagrįsti rangovui, kad šiuo atveju jis atsakingas už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius statybos darbų trūkumus, o vartotojas turi teisę reikalauti ne tik pačių defektų šalinimo išlaidų, bet ir ekspertizės, techninių dokumentų rengimo bei teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo.

Galiausiai ginčas buvo išspręstas taikiai – rangovas sutiko atlyginti visas išlaidas:
– defektų šalinimo išlaidas;
– ekspertizės, techninių dokumentų ir sąmatų rengimo išlaidas;
– teisinių paslaugų išlaidas.

Svarbu žinoti, kad už statybos defektus gali atsakyti ne tik pardavėjas, bet ir rangovas, projektuotojas ar techninis prižiūrėtojas. Priklausomai nuo defekto pobūdžio, reikalavimai gali būti reiškiami ir praėjus 5, 10, o tam tikrais atvejais net 20 metų.

02/04/2026

⚖️Transporto priemonės savininkas galėjo netekti apie 15 000 Eur vertės automobilio vien dėl kito asmens padaryto administracinio nusižengimo.

Solidus Lex kontoros advokatas Edvinas Bakanauskas atstovavo transporto priemonės savininko interesams policijoje, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.

Tai buvo situacija, kai administracinį nusižengimą padarė vienas asmuo, tačiau transporto priemonė priklausė visai kitam asmeniui.

Kartais manoma, kad automobilis gali būti konfiskuotas tik iš paties pažeidėjo. Vis dėlto praktikoje konfiskavimo rizika gali kilti ir tada, kai transporto priemonė priklauso visai kitam asmeniui, pvz., šeimos nariui, draugui, sutuoktiniui ar net įmonei.

Tokiais atvejais vertinama:
• kam priklauso transporto priemonė;
• kokiomis aplinkybėmis ji buvo perduota naudotis;
• kokį ryšį su situacija turėjo savininkas;
• ar yra pagrindas konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą.

Įstatymas leidžia konfiskuoti ne tik pažeidėjui priklausantį turtą, tačiau tam būtinos papildomos sąlygos. Vien to, kad pažeidimas padarytas naudojant konkretų automobilį, nepakanka.

Tokiose bylose itin svarbu atskirti situacijas, kai savininkas pats toleravo ar leido naudotis automobiliu, nuo situacijų, kai žmogus jokio pažeidimo nepadarė ir neturėjo pagrindo numatyti, kad jo turtas bus panaudotas administraciniam nusižengimui.

Šiuo atveju pavyko įrodyti, kad transporto priemonės savininkas:
• pats jokio pažeidimo nepadarė;
• neleido naudotis automobiliu;
• neturėjo pagrindo numatyti, kad jo turtas bus panaudotas administraciniam nusižengimui.

Rezultatas – policija priėmė nutarimą automobilio nekonfiskuoti, todėl jis liko teisėtam savininkui.

Praktinė išvada: kai transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, būtina vertinti ne tik patį pažeidimą, bet ir savininko elgesį bei jo ryšį su pažeidimu.

13/03/2026

⚠️ Pokyčiai Lietuvos vežėjams ir prekybininkams: nuo 2026 m. kovo 17 d. Lenkijoje SENT sistema bus taikoma ir tekstilei bei avalynei.

Nuo 2026 m. kovo 17 d. Lenkijoje plečiamas krovinių monitoravimo sistemos SENT taikymas. Į monitoruojamų prekių katalogą įtraukiami tekstilės gaminiai ir avalynė, todėl transporto ir prekybos įmonėms gali atsirasti naujų deklaravimo pareigų.

SENT sistema bus taikoma, kai vežami:
• drabužiai ir drabužių aksesuarai (KN 61 ir 62), jei siuntos svoris viršija 10 kg
• naudoti drabužiai ir kiti naudoti tekstilės gaminiai (KN 6309 00 00), jei siuntos svoris viršija 10 kg
• avalynė (KN 64), išskyrus KN 6406 poziciją (avalynės dalys), jei siuntoje yra daugiau nei 20 vienetų

SENT reglamentavimas taikomas ir vežimo tranzitu per Lenkiją atvejais, todėl Lietuvos vežėjams, vykdantiems tokius pervežimus, gali atsirasti pareigos, numatytos SENT įstatyme.

Tokiais atvejais vežėjams paprastai tenka šios pagrindinės pareigos:
• pateikti SENT deklaraciją,
• pateikti deklaraciją prieš įvažiuojant į Lenkijos teritoriją,
• užtikrinti transporto priemonės geolokacijos duomenų perdavimą visos kelionės metu.

⚠️ Svarbu: SENT įstatymas numato ir reikšmingas sankcijas. Jei privalomas pervežimas nėra deklaruotas SENT sistemoje (negautas registracijos numeris), siuntėjui, gavėjui arba vežėjui gali būti skiriama 46 % vežamų prekių vertės bauda, bet ne mažesnė nei 20 000 PLN.

Praktikoje taip pat kyla klausimų dėl muitinės tranzito procedūros (pvz., T1) taikymo, nes nors SENT įstatyme numatytos tam tikros išimtys, jų taikymas tekstilės ir avalynės vežimams šiuo metu nėra iki galo aiškus.

Todėl transporto ir logistikos įmonėms verta iš anksto įsivertinti planuojamus vežimus ir pasirengti SENT deklaracijų teikimui.

04/03/2026

⚖️ Laimėta byla dėl avanso grąžinimo pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

„Solidus Lex“ advokatas Edvinas Bakanauskas atstovavo pirkėjo interesams ginče dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Pirkėjas pagal šią sutartį buvo sumokėjęs 10 000 EUR avansą už nekilnojamąjį turtą.

Vėliau paaiškėjo, kad dalis svarbios informacijos apie turtą pirkėjui buvo pateikta netiksliai:

– kitokia pastato paskirtis;
– mažesnis sklypo plotas;
– turtas turi bendrasavininkų.

Teismas pripažino, kad pirkėjas turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir priteisė:

✔️ avanso grąžinimą
✔️ baudą
✔️ palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas

📌 Praktinė išvada:

Dar preliminariosios sutarties stadijoje pirkėjui turi būti atskleista visa esminė informacija apie parduodamą turtą. Jei paaiškėja, kad ji buvo netiksli ar nuslėpta – tai gali būti pagrindas atsisakyti sandorio ir susigrąžinti sumokėtą avansą.

Advokato dr. E. Bakanausko kontora „Solidus Lex“

08/06/2026

29/05/2026

22/05/2026

05/05/2026

30/04/2026

22/04/2026

14/04/2026

02/04/2026

13/03/2026

04/03/2026

Address

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category