Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

11/05/2026

https://vm.tiktok.com/ZNRspA5sx/

Check out TeisininkėRaimonda Joskaudiene’s video.

11/05/2026

⁉️AR FRAZĖ „DĖL SVEIKATOS BŪKLĖS“ JAU YRA SVEIKATOS DUOMENYS? TEISMAS SAKO TAIP‼️

Kartais duomenų apsaugos pažeidimas atsiranda ne tada, kai perduodama diagnozė, gydytojo pažyma ar medicininė istorija. Kartais pakanka vieno sakinio.

Būtent taip nutiko byloje, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. vertino, ar ugdymo įstaiga, savivaldybei parašiusi, kad vaikas nepradėjo lankyti įstaigos „dėl sveikatos būklės“, neteisėtai atskleidė vaiko sveikatos duomenis.

KAS ĮVYKO?

UAB „Pažinimo medis“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl vaiko krepšelio grąžinimo ir el. laiške nurodė, kad vaikas „taip ir nepradėjo lankyti mūsų įstaigos dėl sveikatos būklės“.

Vaiko tėvai kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, teigdami, kad tokia informacija yra vaiko sveikatos duomenys ir ji savivaldybei buvo perduota neteisėtai.

VDAI pripažino skundą pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas VDAI sprendimą paliko galioti. Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat paliko sprendimą nepakeistą.

KĄ PASAKĖ TEISMAS?

Teismas akcentavo, kad BDAR sveikatos duomenų sąvoka yra labai plati.

Sveikatos duomenimis laikomi ne tik diagnozės, tyrimų rezultatai ar gydytojų išvados. Tai gali būti ir bet kokia informacija, iš kurios galima spręsti apie asmens fizinę ar psichinę sveikatos būklę.

Todėl teiginys, kad vaikas nepradėjo lankyti ugdymo įstaigos „dėl sveikatos būklės“, teismo vertinimu, vienareikšmiškai suponuoja, jog vaiko sveikata ar tam tikros kontraindikacijos turėjo įtakos jo galimybei lankyti įstaigą.

Kitaip tariant, net ir nenurodžius konkrečios ligos, diagnozės ar sutrikimo, buvo atskleista informacija apie vaiko sveikatą.

KODĖL TAI BUVO PAŽEIDIMAS?

Problema buvo ne tik pati frazė. Problema buvo tai, kad:

1. ugdymo įstaiga neturėjo aiškaus BDAR 9 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo tvarkyti ir atskleisti vaiko sveikatos duomenis;

2. savivaldybei nebuvo būtina žinoti, dėl kokios priežasties vaikas nepradėjo lankyti įstaigos;

3. pakako nurodyti administracinę informaciją – kad vaikas įstaigos nelankė ir dėl to grąžinamos ar tikslinamos lėšos;

4. buvo pažeistas duomenų kiekio mažinimo principas – perduota daugiau informacijos, negu reikėjo konkrečiam tikslui pasiekti.

PRAKTINĖ PAMOKA UGDYMO ĮSTAIGOMS

Ši byla labai svarbi visoms mokykloms, darželiams, neformalaus ugdymo įstaigoms ir kitoms organizacijoms, kurios dirba su vaikais.

Jeigu institucijai reikia paaiškinti administracinį veiksmą, nereiškia, kad galima atskleisti vaiko sveikatos, šeimos, socialinės situacijos ar kitą jautrią informaciją.

Tinkamesnės formuluotės galėtų būti:

„Vaikas ugdymo įstaigos nelankė.“

„Ugdymo paslaugos faktiškai nebuvo pradėtos teikti.“

„Prašome patikslinti / grąžinti lėšas, kadangi vaikas įstaigos nelankė.“

Netinkama formuluotė:

„Vaikas nelankė dėl sveikatos būklės.“

KĄ TURI SUPRASTI ĮSTAIGŲ VADOVAI?

BDAR pažeidimas gali atsirasti ne dėl didelio dokumentų nutekinimo, o dėl vieno perteklinio sakinio.

Ypač kai kalbame apie vaikus, sveikatos duomenis ir ugdymo įstaigas, taikomas aukštesnis atsargumo standartas.

Prieš siunčiant informaciją savivaldybei, kitai institucijai, tėvams ar trečiajam asmeniui, būtina savęs paklausti:

Ar šią informaciją tikrai privalome perduoti?

Ar be jos neįmanoma pasiekti tikslo?

Ar turime aiškų teisinį pagrindą?

Ar neatskleidžiame daugiau, negu būtina?

IŠVADA

Ši LVAT nutartis aiškiai parodo: sveikatos duomenys nėra tik diagnozė. Net bendra frazė apie „sveikatos būklę“ gali būti laikoma specialios kategorijos asmens duomenimis.

Todėl ugdymo įstaigoms būtina peržiūrėti savo raštų, el. laiškų, pažymų ir atsakymų formuluotes. Dažnai saugiausia teisinė pozicija yra ne paaiškinti „kodėl“, o nurodyti tik tiek, kiek būtina konkrečiam administraciniam veiksmui atlikti.

10/05/2026

10/05/2026

⚠️VASAROS DARBAS NEPILNAMEČIUI: KĄ BŪTINA ŽINOTI⁉️

Artėjant vasaros sezonui, vis daugiau nepilnamečių ieško pirmojo darbo: kavinėse, parduotuvėse, stovyklose, ūkiuose, paslaugų sektoriuje ar sezoniniuose projektuose. Tėvams tai dažnai atrodo kaip puiki proga vaikui išmokti atsakomybės, savarankiškumo ir pinigų vertės. Darbdaviams – kaip galimybė sustiprinti komandą intensyviu laikotarpiu.

Tačiau nepilnamečio įdarbinimas nėra „paprastas vasaros susitarimas“. Tai darbo santykiai, kuriuose galioja griežtesnės taisyklės, nes teisė saugo ne tik darbuotoją, bet ir vaiko sveikatą, saugumą, mokymąsi, poilsį bei raidą.

⚠️Ką turi žinoti darbdaviai, tėvai ir patys nepilnamečiai?

1. Nuo kokio amžiaus galima dirbti?

Kalbant apie įprastą sezoninį darbą, Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų. Svarbu atskirti dvi grupes:

14–16 metų asmenys laikomi vaikais darbo teisės prasme. Jie gali dirbti tik lengvus darbus, atitinkančius jų fizines galimybes ir nekenkiančius sveikatai, saugumui, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.

16–18 metų asmenys laikomi paaugliais. Jie gali dirbti platesnio pobūdžio darbus, tačiau ir jų darbas negali kelti grėsmės sveikatai, saugai, vystymuisi ar mokymuisi.

2. Darbo sutartis – būtina

Nepilnametis negali būti „tiesiog paimtas padėti“, „pabandymui“, „kelioms dienoms be dokumentų“ ar „už dienos atlygį“. Darbas turi būti įformintas rašytine darbo sutartimi.

Darbo sutartyje turi būti aiškiai sutarta dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio, darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Sutartis sudaroma raštu, o vienas egzempliorius turi būti perduotas darbuotojui.

Darbdavys taip pat turi pateikti „Sodrai“ 1-SD pranešimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

3. Įdarbinant 14–16 metų vaiką reikia papildomų dokumentų

Darbdavys, norėdamas įdarbinti 14–16 metų vaiką, turi turėti:

vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą;

asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą;

mokslo metų laikotarpiu – mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą dėl vaiko darbo.

Svarbu: nepilnamečiai iki 18 metų privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir vėliau kasmet, kol sukaks 18 metų. Sveikatos patikrinimas nėra formalumas – darbdavys turi įvertinti konkretų darbą, jo rizikas ir vadovautis mediko išvada.

4. Darbo laikas ribojamas griežčiau nei suaugusiesiems

14–16 metų vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir iki 30 valandų per savaitę.

Mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, tačiau ne pamokų metu.

16–18 metų paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.

Jeigu nepilnametis dirba daugiau nei vienoje darbovietėje arba mokosi profesinio mokymo įstaigoje ir dirba, darbo bei praktinio mokymo laikas yra sumuojamas.

5. Naktinis darbas, viršvalandžiai ir budėjimai – ne nepilnamečiams

Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 val. iki 6 val. ryto. Taip pat draudžiama dirbti nuo 6 iki 7 val. ryto prieš pamokas.

Paaugliams draudžiama dirbti nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Darbdaviai taip pat negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe ar namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo.

6. Poilsis – ne darbdavio geranoriškumas, o pareiga

Nepilnamečiams turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jei įmanoma – paeiliui, o viena jų turi būti sekmadienis.

Jeigu darbo laikas ilgesnis nei 4 valandos, turi būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka pailsėti. Ji įskaitoma į darbo laiką.

14–16 metų vaikų kasdienis nepertraukiamas poilsis per 24 valandas turi būti ne trumpesnis kaip 14 valandų, o 16–18 metų paauglių – ne trumpesnis kaip 12 valandų.

7. Ne kiekvienas darbas tinka nepilnamečiui

Nepilnamečiui negalima skirti darbo, kuris yra per sunkus fiziškai ar psichologiškai, susijęs su pavojingais, kenksmingais veiksniais, nelaimingų atsitikimų rizika, dideliu šalčiu ar karščiu, triukšmu, vibracija ar kitais sveikatai pavojingais veiksniais.

Ypač svarbu pasitikrinti darbo pobūdį viešojo maitinimo, prekybos ir pramogų sektoriuose. VDI pabrėžia, kad nepilnamečiams draudžiami darbai, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų užsakymų priėmimas ar pateikimas.

💡Trumpa atmintinė darbdaviui

Prieš priimdami nepilnametį į darbą, pasitikrinkite:

ar darbas leidžiamas pagal nepilnamečio amžių;

ar yra rašytinė darbo sutartis;

ar pateiktas 1-SD pranešimas „Sodrai“;

ar gautas tėvų sutikimas, jei darbuotojui 14–16 metų;

ar yra medicininė pažyma konkrečiam darbui;

ar mokslo metų laikotarpiu gautas mokyklos sutikimas, jei darbuotojui 14–16 metų;

ar darbo grafikas nepažeidžia darbo ir poilsio laiko ribojimų;

ar nepilnametis nėra skiriamas pavojingam, naktiniam, viršvalandiniam darbui ar darbui, susijusiam su alkoholiu.

💡Trumpa atmintinė tėvams

Prieš duodami sutikimą vaikui dirbti, paklauskite:

kokia bus darbo sutartis;

koks darbo grafikas;

koks darbo užmokestis ir kada jis bus mokamas;

kokias konkrečiai užduotis vaikas atliks;

kas bus atsakingas už vaiko saugą darbe;

ar darbas netrukdys mokslams ir poilsiui;

ar atliktas sveikatos patikrinimas būtent dėl šio darbo.

Tėvų sutikimas neturi būti formalus parašas. Tai yra atsakingas sprendimas dėl vaiko saugumo.

💡Trumpa atmintinė nepilnamečiui

Prieš pradėdamas dirbti, būtinai žinok:

ką tiksliai turėsi daryti;

kiek valandų dirbsi;

kiek tau bus mokama;

kada gausi atlyginimą;

į ką kreiptis, jei darbe bus nesaugu, su tavimi bus elgiamasi netinkamai arba nemokės atlyginimo.

Jeigu darbdavys sako: „Pirma padirbk be sutarties, pažiūrėsim“, – tai jau rimtas signalas sustoti.

09/05/2026

⁉️SKYRYBOS IR II PAKOPA: ar „mano pensijos pinigai“ tikrai tik mano?⁉️

Pastaruoju metu vis dažniau išgirstu klausimą:
jeigu vienas sutuoktinis atsiėmė II pensijų pakopoje sukauptas lėšas – ar skyrybų metu šie pinigai dalijami?

Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Daugelis galvoja:
„Kaupiau savo vardu, iš mano atlyginimo, mano pensijų sąskaitoje – vadinasi, tai tik mano pinigai.“

Tačiau šeimos teisėje svarbu ne tik kieno vardu turtas registruotas, bet ir iš kokių lėšų jis sukauptas.

Pagal bendrą taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, santuokos metu iš darbo užmokesčio, veiklos pajamų ar kitų bendrų sutuoktinių pajamų sukauptas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Tai reiškia, kad ir II pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos, jeigu jos buvo kaupiamos santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, gali būti vertinamos kaip dalintinas turtas.

Ypač aktualu tai tapo dabar, kai dalis gyventojų pasinaudojo ar planuoja pasinaudoti galimybe atsiimti II pakopos lėšas arba jų dalį.

Svarbu suprasti: jeigu pinigai jau pervesti į vieno sutuoktinio banko sąskaitą, jie automatiškai netampa vien tik jo asmeniniu turtu. Jeigu šios lėšos buvo sukauptos santuokos metu iš bendrų pajamų, kitas sutuoktinis gali kelti klausimą dėl jų įtraukimo į dalijamo turto masę.

Tačiau kiekvienu atveju reikia vertinti aplinkybes:

ar lėšos buvo sukauptos iki santuokos, ar jos kauptos santuokos metu;

ar įmokos buvo mokėtos iš darbo užmokesčio, bendrų šeimos pajamų, ar iš asmeninio turto;

ar buvo sudaryta vedybų sutartis;

ar lėšos atsiimtos iki skyrybų ir kur jos panaudotos;

ar pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, ar vieno sutuoktinio asmeniniams tikslams;

ar galima įrodyti, kad dalis lėšų yra asmeninė nuosavybė.

Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinis II pakopoje kaupė visą santuokos laikotarpį iš savo darbo užmokesčio, tokios įmokos paprastai siejamos su bendromis sutuoktinių pajamomis. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali reikalauti, kad būtų įvertinta jo teisė į dalį šio turto.

Kita situacija – jeigu dalis lėšų buvo sukaupta dar iki santuokos. Tokia dalis gali būti laikoma asmenine nuosavybe, tačiau tai reikia pagrįsti dokumentais.

Dar viena praktinė problema – kai vienas sutuoktinis lėšas atsiima prieš skyrybas ir greitai jas išleidžia. Tokiu atveju kyla klausimas: ar pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, ar siekiant sumažinti dalintiną turtą? Tokios aplinkybės skyrybų byloje gali turėti reikšmės.

Todėl pagrindinė taisyklė tokia:

II pakopos pinigai skyrybų metu gali būti dalijami, jeigu jie sukaupti santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Ne pavadinimas „pensijų fondas“ lemia atsakymą, o lėšų kilmė, kaupimo laikotarpis ir sutuoktinių turto režimas.

Mano praktinis patarimas: prieš pradedant skyrybų procesą verta surinkti informaciją apie II pakopos kaupimą – kada pradėta kaupti, kokios įmokos mokėtos, kokia suma sukaupta, ar dalis jau atsiimta, ir kaip šios lėšos buvo panaudotos.

Skyrybose dažnai dalijamas ne tik butas, automobilis ar santaupos. Kartais didelę reikšmę turi ir tai, kas ilgus metus tyliai kaupėsi pensijų fonde.

Teisėje svarbiausia ne tai, kieno vardu sąskaita, o tai, kam pagal įstatymą priklauso sukaupta vertė.

⸻

Teisinis pagrindas: CK 3.88 straipsnyje numatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe laikomas santuokos metu įgytas turtas ir pajamos, o jei privatus pensijų fondas sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis gali reikalauti teisės į pusę šio pensijų fondo. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta lygių dalių prezumpcija, o CK 3.89 straipsnyje – kada turtas laikomas asmenine nuosavybe.

09/05/2026

🚋AR DRAUSTINYJE GALIMA LAIKYTI VAGONĖLĮ, JEI JIS REIKALINGAS BITYNUI? LVAT sprendimas

Kartais žemės savininkui atrodo logiška: jei sklypas privatus, jei vykdoma žemės ūkio veikla, jei laikomos bitės – vadinasi, pagalbinis vagonėlis įrangai laikyti neturėtų kelti problemų.

Tačiau saugomose teritorijose galioja kitokia logika. Čia svarbu ne tik nuosavybės teisė, bet ir specialus aplinkos apsaugos režimas.

Byloje buvo sprendžiama, ar žemės savininkas, kurio sklypas yra kraštovaizdžio draustinyje, gali laikyti kilnojamą vagonėlį, teigdamas, kad jis naudojamas bitininkystei.

Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad pareiškėjo žemės sklype, patenkančiame į draustinį, pastatytas kilnojamasis vagonėlis. Pareiškėjas aiškino, kad sklype vykdo bitininkystę, o vagonėlis reikalingas kaip pagalbinė patalpa: laikyti medsukį, bitininko aprangą, rėmelius, įrangą ir kitus reikmenis.

Departamentas nurodė vagonėlį pašalinti.

Pareiškėjas nesutiko ir teigė, kad:

– vagonėlis nenaudojamas apgyvendinimui, nakvynei ar maitinimui;
– jis reikalingas bitynui;
– tokia veikla nekenkia saugomoms vertybėms;
– draudimas būtų neproporcingas nuosavybės teisės ribojimas;
– įstatyme yra išimtis dėl įregistruotų bitynų kilnojamųjų bitidžių.

Teismų pozicija buvo griežta.

LVAT pažymėjo, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama laikyti ir naudoti vagonėlius ne tik apgyvendinimui, nakvynei ar maitinimui, bet ir kitiems tikslams, išskyrus įstatyme aiškiai numatytas išimtis.

Viena iš išimčių – kai objektas naudojamas kaip įregistruoto bityno kilnojamoji bitidė.

Tačiau šioje byloje teismas nustatė, kad vagonėlis nebuvo realiai naudojamas kaip bitidė. Pats pareiškėjas pripažino, kad:

– aviliai vagonėlyje nelaikomi;
– bitės vagonėlyje neskraido;
– vagonėlis dar nėra įrengtas kaip bitidė;
– jis naudojamas sandėliavimui;
– vagonėlyje buvo nakvota ir leistas laikas su šeima.

Todėl vien tai, kad asmuo verčiasi bitininkyste, dar nereiškia, kad bet koks vagonėlis automatiškai tampa teisėtai draustinyje laikoma bitide.

Svarbi teismo išvada: pagalbinė patalpa bitininkystei nėra tas pats, kas kilnojamoji bitidė.

Teismas taip pat atmetė argumentą, kad apribojimas neproporcingai riboja nuosavybės teisę. Privati nuosavybė saugomoje teritorijoje nereiškia teisės naudoti sklypą taip, kaip savininkui atrodo patogu. Jei sklypas patenka į draustinį, savininkas privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

LVAT priminė ir prevencijos principą aplinkos apsaugos srityje: nereikia laukti, kol žala aplinkai realiai atsiras. Pakanka rizikos, kad saugomoms vertybėms gali būti daromas neigiamas poveikis.

Ką ši byla reiškia praktiškai?

Jeigu turite sklypą draustinyje, regioniniame parke ar kitoje saugomoje teritorijoje, negalima vadovautis vien principu „mano žemė – ką noriu, tą darau“.

Prieš statant ar laikant vagonėlį, mobilų namelį, konteinerį ar kitą kilnojamą objektą, būtina įsivertinti:

– ar sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
– ar teritorija įregistruota Nekilnojamojo turto registre;
– ar konkretus objektas patenka į įstatyme numatytą išimtį;
– ar objektas faktiškai naudojamas pagal tą išimtį, o ne tik taip įvardijamas dokumentuose;
– ar nėra požymių, kad objektas naudojamas poilsiui, nakvynei, laiknam apsigyvenimui ar kitai draudžiamai paskirčiai.

Pagrindinė pamoka: teismas vertina ne pavadinimą, o realų naudojimą.

Jeigu vagonėlis vadinamas „bitide“, bet jame nelaikomi aviliai, nėra įrengtos lakos bitėms, jis naudojamas sandėliavimui ar poilsiui – tokio argumento gali nepakakti.

LVAT 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o privalomąjį nurodymą pašalinti vagonėlį paliko galioti.

Išvada paprasta: saugomose teritorijose išimtys aiškinamos siaurai, o pareiga laikytis aplinkosauginių ribojimų tenka ir privačių sklypų savininkams.

09/05/2026

📜AR KADA SUSIMĄSTĖTE, KIEK GALIOJA ELEKTRONINIS PARAŠAS, AR GALIMA DOKUMENTĄ PASIRAŠYTI EL PARAŠU, IŠ KITOS PUSĖS PAPRASTU (rankiniu) PARAŠU⁉️

Daugelis mano, kad elektroninis parašas galioja tol, kol veikia „Smart-ID“, mobilusis parašas ar kita pasirašymo priemonė. Tačiau teisiškai atsakymas yra subtilesnis.

⚠️Svarbiausia atskirti du dalykus:
📌elektroninio parašo sertifikato galiojimą
📌 jau pasirašyto dokumento teisinę galią.

💡Elektroninio parašo sertifikatas turi konkretų galiojimo laiką. Jį galima patikrinti pačiame sertifikate arba naudojant tikrinimo įrankius. Pasibaigus sertifikato galiojimui, juo naujų dokumentų pasirašyti nebegalėsite. Tačiau tai nereiškia, kad visi anksčiau pasirašyti dokumentai automatiškai tampa negaliojantys.
RRT nurodo, kad kvalifikuotam elektroniniam parašui reikalingas kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas, o tokio parašo teisinė galia prilygsta rašytiniam parašui.

‼️Ką sako teisė?

Pagal eIDAS reglamento, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014, 25 straipsnį, negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios vien dėl to, kad jis yra elektroninis. O kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui. Be to, vienoje ES valstybėje narėje išduotu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintas kvalifikuotas elektroninis parašas pripažįstamas ir kitose ES valstybėse narėse.

Tačiau ne kiekvienas „paspaudžiau mygtuką“, „nupiešiau parašą ekrane“ ar „patvirtinau el. paštu“ automatiškai yra kvalifikuotas elektroninis parašas.
eIDAS 26 straipsnis nustato pažangiojo elektroninio parašo reikalavimus: jis turi būti susietas su pasirašančiu asmeniu, leisti nustatyti jo tapatybę, būti sukurtas naudojant duomenis, kuriuos patikimai kontroliuoja pats pasirašantis asmuo, ir būti susietas su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks pakeitimas būtų pastebimas.

Lietuvos teisėje labai svarbi ir Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. Ji numato, kad elektroninio parašo, kuris neatitinka kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui tik tada, jeigu tokio parašo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinio asmens atstovo kvalifikuotas elektroninis parašas prilyginamas juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu, kai antspaudo pareiga nustatyta įstatymuose ar steigimo dokumentuose.

⁉️Tai kiek gi galioja elektroninis parašas?

Elektroninio parašo sertifikatas galioja iki jame nurodytos pabaigos datos, tačiau tinkamai pasirašytas dokumentas nepraranda galios vien dėl to, kad vėliau sertifikatas baigė galioti.

Lemiama aplinkybė yra ne tai, ar sertifikatas galioja šiandien, o tai, ar jis galiojo pasirašymo metu.

Būtent tai pabrėžia eIDAS 32 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kvalifikuoto elektroninio parašo galiojimo patvirtinimo procedūra tikrina, ar sertifikatas pasirašymo metu buvo kvalifikuotas, ar jį išdavė kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, ar jis galiojo pasirašymo metu, ar nebuvo pažeistas pasirašytų duomenų vientisumas.

‼️Čia ir atsiranda praktinė problema: po kelių metų gali kilti ginčas ne dėl to, ar dokumentas buvo pasirašytas, bet ar vis dar galima patikimai įrodyti, kad parašas buvo galiojantis pasirašymo metu.

⚠️Kodėl svarbi laiko žyma?

Elektroninė laiko žyma padeda įrodyti, kad konkretūs elektroniniai duomenys egzistavo konkrečiu laiku. RRT nurodo, kad elektroninės laiko žymos palengvina elektroninio parašo galiojimo patikrinimą pasibaigus kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato galiojimui.

Pagal eIDAS 41 straipsnį, kvalifikuotai elektroninei laiko žymai taikoma prezumpcija dėl joje nurodytos datos ir laiko tikslumo bei duomenų, su kuriais ji susieta, vientisumo. eIDAS 42 straipsnis papildomai nustato kvalifikuotai elektroninei laiko žymai keliamus reikalavimus.

‼️Paprastai tariant: jeigu pasirašote svarbią sutartį, akcininkų sprendimą, darbo sutartį, paskolos dokumentą, nekilnojamojo turto sandoriui reikšmingą susitarimą ar kitą ilgai saugomą dokumentą, vien pasirašymo fakto gali nepakakti. ⚠️Reikia pasirūpinti, kad dokumentas būtų išsaugotas taip, jog po metų ar penkerių būtų galima patikrinti parašą, pasirašymo laiką ir dokumento vientisumą.

⁉️Kas gali nutikti, jeigu tuo nepasirūpinsite?

📌Pirma, galite nebegalėti pasirašyti dokumentų, nes jūsų sertifikatas bus pasibaigęs, sustabdytas ar atšauktas. Pagal eIDAS 28 straipsnį, jeigu kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatas atšaukiamas, jis netenka galios nuo atšaukimo momento; jeigu sertifikato galiojimas laikinai sustabdytas, jis netenka galios sustabdymo laikotarpiu.

📌Antra, po kelerių metų tikrinant dokumentą sistema gali rodyti, kad parašo galiojimo neįmanoma patvirtinti arba trūksta duomenų. Tai nebūtinai reiškia, kad dokumentas negalioja, bet ginčo atveju gali atsirasti papildoma įrodinėjimo rizika.

📌Trečia, jeigu naudotas ne kvalifikuotas, o paprastas ar nekvalifikuotas elektroninis parašas, kita šalis gali ginčyti, ar toks parašas apskritai prilygsta rašytiniam parašui. Lietuvoje tokio parašo prilyginimui rašytiniam parašui paprastai reikalingas išankstinis rašytinis šalių susitarimas, išsaugotas patvariojoje laikmenoje.

📌Ketvirta, rizikinga painioti formas: vienas pasirašo ranka, kitas – elektroniniu parašu, dokumentas skenuojamas, įkeliamas, vėl pasirašomas. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba atkreipia dėmesį, kad skaitmeninė popierinio dokumento kopija nelaikytina originaliu dokumentu, o ginčo atveju gali tekti pateikti ir popierinį originalą. Rekomenduojama sutartį sudaryti ir pasirašyti ta pačia forma – popierine arba elektronine.

📌Penkta, elektroninis parašas nereiškia, kad dokumentą galima pateikti bet kur ir bet kaip. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad eIDAS nedraudžia nacionalinėms taisyklėms nustatyti procesinių reikalavimų, pavyzdžiui, kad elektroninis dokumentas teismui turi būti pateiktas per tam skirtą informacinę sistemą.

📚REKOMENDACIJOS ?

Prieš pasirašydami svarbų dokumentą, patikrinkite, ar pasirašote kvalifikuotu elektroniniu parašu, o ne tik platformos sugeneruotu paprastu patvirtinimu.

Saugokite ne tik PDF kopiją ar ekrano nuotrauką, bet visą elektroninį dokumentą su parašo duomenimis. Jei dokumentas yra ADOC, ASiC ar kvalifikuotu parašu pasirašytas PDF, išsaugokite visą rinkmeną.

Naudokite kvalifikuotą laiko žymą, ypač dokumentams, kurie gali būti reikšmingi ilgiau nei pats sertifikato galiojimo terminas.

Po pasirašymo patikrinkite parašą. RRT nurodo, kad sertifikatus galima tikrinti elektroninių parašų, elektroninių spaudų, interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatų ir elektroninių laiko žymų tikrinimo įrankyje; įrankis parodo sertifikato sudarytoją, galiojimą ir paslaugos kvalifikuotą ar nekvalifikuotą statusą.

Jeigu dokumentą reikia saugoti ilgai, pasirūpinkite ilgalaike elektroninio parašo apsauga. RRT nurodo, kad ilgalaikės apsaugos paslauga reikalinga siekiant užtikrinti elektroninio parašo ir elektroninio spaudo teisinį galiojimą ilgą laiką ir išlaikyti jų patikimumą nepaisant technologinių pokyčių.

Sutartyse aiškiai įrašykite, kokiu būdu šalys pasirašo: kvalifikuotu elektroniniu parašu, kokiu formatu, kokioje platformoje, kaip bus saugomas dokumentas ir kaip šalys gaus originalą.

Jeigu dokumentas teikiamas institucijai ar teismui, patikrinkite, ar teisės aktai nereikalauja jo pateikti per konkrečią sistemą.

08/05/2026

🎥🎥DARBUOTOJUS FILMUOTI GALIMA, BET ĮRAŠINĖTI GARSĄ „TYLIAI“ – NE: VDAI PRIMINĖ SVARBIĄ RIBĄ‼️

Darbo vietose vaizdo kameros šiandien jau tapo beveik norma. Tačiau daugelis darbdavių vis dar daro vieną labai pavojingą klaidą – darbuotojus informuoja apie vaizdo stebėjimą, bet nutyli, kad kartu vykdomas ir garso įrašymas.

Būtent tokią situaciją nagrinėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2026-05-05 sprendime Nr. 3R-793.

📚Ši byla itin aktuali:

* socialinės globos įstaigoms,
* medicinos sektoriui,
* mokykloms ir darželiams,
* gamybos bei prekybos įmonėms,
* visiems darbdaviams, naudojantiems vaizdo stebėjimą darbo vietoje.

Ir svarbiausia – sprendimas labai aiškiai parodė, kada vaizdo įrašai gali tapti teisėtu įrodymu darbo ginče, o kada pats darbdavys jau pažeidžia BDAR reikalavimus.

📜BYLOS FABULA :

Byla kilo po to, kai socialinės globos namų darbuotoja buvo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Darbdavys nurodė, kad:

* darbuotoja galimai netinkamai elgėsi su globos namų gyventoja,
* kalbėjo pakeltu tonu,
* galimai naudojo psichologinį ar fizinį smurtą,
* o šias aplinkybes patvirtino vaizdo ir garso įrašai.

Darbuotoja ginčijo tokio įrašo naudojimą ir pateikė labai svarbius argumentus:

* įstaigos taisyklėse buvo numatytas tik vaizdo stebėjimas,
* tačiau niekur nebuvo aiškiai nurodyta, kad vykdomas ir garso įrašymas,
* darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie garso fiksavimą,
* todėl tokie įrašai negalėjo būti naudojami prieš ją darbo ginče.

⁉️KĄ NUSTATĖ VDAI?

Inspekcija priėjo prie dviejų labai svarbių išvadų.

1. Vaizdo įrašas darbo pažeidimo tyrime galėjo būti naudojamas teisėtai

VDAI konstatavo, kad:

* vaizdo stebėjimo tikslas buvo gyventojų saugumo užtikrinimas,
* tyrimas buvo susijęs su galimu smurtu prieš socialiai pažeidžiamą asmenį,
* todėl įrašų naudojimas tyrime atitiko teisėto intereso pagrindą pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą.

Inspekcija papildomai akcentavo labai svarbų praktinį aspektą:
darbdavys darbo ginče privalo įrodyti darbuotojo pažeidimą, o vaizdo įrašai gali būti laikomi tinkamais įrodymais. Buvo remtasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl darbdavio pareigos pagrįsti drausminę atsakomybę realiais įrodymais.

⚠️Tai reiškia:

➡️ jei kamera įrengta teisėtu tikslu (saugumui, turto apsaugai, smurto prevencijai),
➡️ o įrašas užfiksuoja galimą pažeidimą,
➡️ toks įrašas gali būti naudojamas darbo ginče ar teisme.

‼️TAČIAU DARBDAVYS VIS TIEK PAŽEIDĖ BDAR

VDAI nustatė, kad darbuotojai:

* buvo informuoti apie vaizdo stebėjimą,
* tačiau nebuvo aiškiai informuoti apie garso įrašymą.

Taisyklėse nebuvo:

* jokios informacijos apie mikrofonus,
* garso įrašymo faktą,
* garso duomenų tvarkymą,
* garso saugojimo sąlygas.

Todėl VDAI konstatavo:

* BDAR 13 straipsnio pažeidimą,
* skaidrumo principo pažeidimą pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.

Tai yra labai svarbi praktinė žinia visiems darbdaviams:

⚠️ Vien užrašas „Patalpos stebimos vaizdo kameromis“ nebėra pakankamas, jei vyksta ir garso įrašymas.

⚠️KODĖL GARSO ĮRAŠYMAS VERTINAMAS DAUG GRIEŽČIAU?

Praktikoje garso įrašymas laikomas gerokai jautresniu privatumo ribojimu nei vien vaizdo stebėjimas.

⁉️Kodėl?

Nes garsas leidžia:

* fiksuoti pokalbių turinį,
* emocijas,
* konfliktus,
* sveikatos informaciją,
* asmeninius duomenis,
* profesines paslaptis.

Todėl vien tik bendras informavimas apie kameras dar nesuteikia teisės slapta įrašinėti darbuotojų pokalbių.

⚠️DAR VIENA SVARBI IŠVADA – DĖL ĮRAŠŲ SAUGOJIMO TERMINŲ

Darbuotoja bandė ginčyti ir tai, kad įrašai buvo saugomi ilgiau nei taisyklėse numatytos 6 dienos.

Tačiau VDAI šį argumentą atmetė.

Inspekcija pažymėjo:

* vos kitą dieną po incidento buvo pradėtas tyrimas,
* informuota policija,
* pradėtas tarnybinis patikrinimas,
* vėliau medžiaga perduota DGK ir teismui,
* todėl įrašų saugojimas tapo būtinas įrodinėjimo tikslu.

💡Tai reiškia:

➡️ jei įrašas tampa reikšmingu įrodymu,
➡️ jis gali būti saugomas ilgiau nei standartinis saugojimo terminas.

⚠️KĄ ŠI BYLA REIŠKIA?

Darbdaviams:

* būtina aiškiai atskirti vaizdo stebėjimą ir garso įrašymą;
* darbuotojai turi būti informuoti atskirai ir aiškiai;
* vidaus taisyklėse turi būti nurodyta:
* ar įrašomas garsas,
* kokiu tikslu,
* kiek laiko saugoma,
* kas turi prieigą,
* kam duomenys gali būti perduodami.

Darbuotojams:

* galite reikalauti pateikti visą informaciją apie stebėjimą darbo vietoje;
* darbdavys negali slapta vykdyti garso įrašymo;
* tačiau pats faktas, kad buvo pažeistas BDAR, dar automatiškai nereiškia, kad įrašas taps netinkamu įrodymu darbo byloje.

Sprendimas: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2026-05-05 Nr. 3R-793.

08/05/2026

🚗 AR KADA SUSIMĄSTĖM UŽ KOKIUS PAŽEIDIMUS PAGAL ANK GALI “ATIMTI VAIRUOTOJO TEISES”?

Ne kiekvienas KET pažeidimas baigiasi tik bauda. Tačiau kai pažeidimas kelia realų pavojų eismo saugumui ir ne tik, chuliganiškas vairavimas, vairuojant neblaiviam, pakartotinai arba po jo bandoma išvengti atsakomybės, pasekmė dažnai būna ne tik piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.

⚠️ Kokie pažeidimai ?

• Greičio viršijimas – už daugiau kaip 50 km/h teisių atėmimas privalomas visiems vairuotojams, o pradedantiesiems bei autobusų ar >3,5 t transporto priemonių vairuotojams jis privalomas jau nuo mažesnių viršijimo ribų. ANK 416 str.

• Pavojingas ar chuliganiškas vairavimas – už pavojingą vairavimą privalomas 3–6 mėn. atėmimas, už chuliganišką – 1–2 metai, pakartotinai – dar ilgiau; esant neblaivumui terminai ženkliai didėja, galimas ir konfiskavimas. ANK 420 str.

• Važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių pažeidimas – tai ne „techninis“ pažeidimas, o viena iš klasikinių privalomo atėmimo sudėčių: 2–6 mėn. ANK 421 str.

• Neblaivumas ar apsvaigimas – nuo 0,41 iki 1,5 promilės paprastai reiškia 800–1100 Eur baudą ir 1–1,5 metų teisių atėmimą; pakartotinai per metus sankcijos pereina į 4–7 metų atėmimo zoną ir privalomą transporto priemonės konfiskavimą. ANK 422 ir 427 str.

• Eismo įvykis su padariniais arba pasišalinimas iš vietos – už kai kurias sudėtis teisių atėmimas siekia nuo 9 mėn. iki 5 metų; už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gali būti skiriama 1–3 metų atėmimas, o nepaklusus policijai sustoti – 3–5 metai. ANK 423 ir 426 str.

• Vairavimas neturint teisės, kai ji sustabdyta ar atimta – be baudos, dažnai skiriamas ir naujas teisės vairuoti atėmimo terminas; esant neblaivumui sankcija dar griežtesnė. ANK 424 str.

⚠️Kas sunkina padėtį?

Pakartotinumas per 1 metus, neblaivumas ar apsvaigimas, atsisakymas tikrintis, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vairavimas neturint teisės, eismo įvykio padariniai, bėgimas iš įvykio vietos ir nepaklusimas pareigūnui sustoti.

⚠️Iš teismų praktikos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spūsties apvažiavimas iš dešinės, kertant ištisinę liniją, važiuojant kelkraščiu ir lėtėjimo juosta, gali būti kvalifikuojamas kaip chuliganiškas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
LAT taip pat pasakė du praktikoje labai svarbius dalykus: 0,403 promilės negali būti „suapvalinta“ iki 0,41 promilės ANK 422 straipsnio 5 daliai taikyti, o asmeniui, kuris dar nebuvo įgijęs teisės vairuoti, specialiosios teisės atėmimas gali reikšti draudimą tą teisę įgyti visą atėmimo laikotarpį.
Dviračio lenkimas dviračių gatvėje;
Kalbėjimas telefonu;
Lenkimas sankryžoje
Ir daug kitų kasdienių situacijų apie kurias net nesusimąstome…

⚠️Ką daryti vairuotojui?

📌Automatiškai nesutikite su kvalifikacija:

Turite teisę susipažinti su byla, teikti paaiškinimus, dokumentus, prašymus, naudotis advokato pagalba ir skųsti procesinius sprendimus. Nutarimą galima skųsti per 20 kalendorinių dienų per jį priėmusią instituciją apylinkės teismui.
Jei teisė atimta, jos susigrąžinimo tvarka priklauso nuo termino ir nuo to, ar pažeidimas buvo padarytas blaiviam, ar neblaiviam: gali reikėti papildomų mokymų, naujos medicininės pažymos, A1 ar A3 programos, o atėmus metams ar ilgiau – ir teorijos bei praktikos egzaminų Regitra.