31/05/2026
Ar neteisingai deklaruotas PVM jau reiškia asmeninę vadovo atsakomybę savo turtu?
Ši LAT byla aktuali praktiškai kiekvienam įmonės vadovui. Teismas priminė svarbų principą: net ir padarius mokestinę klaidą, asmeninė atsakomybė kyla ne automatiškai ir ne visada, net tada jei įmonei iškelta bankroto byla.
LAT balandžio mėn. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę jos kreditoriui (mokesčių administratoriui), šiam pareiškus tiesioginį ieškinį dėl žalos, atsiradusios bendrovei nesumokėjus mokesčių valstybei, aiškinimo ir taikymo.
Šioje byloje VMI prašė priteisti iš buvusio bankrutavusios bendrovės vadovo didesnį nei 289 tūkst. eurų žalos atlyginimą dėl bendrovės nepagrįstai pritaikyto 0, o ne 21 procento PVM tarifo pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam dyzelino pardavimui Kipro įmonei. Šioje byloje VMI teigė, kad galutinė bendrovės bankroto administratoriaus ataskaita patvirtina, kad likusi nesumokėta bendrovės skola VMI nebus padengta, todėl VMI turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl padarytos žalos atlyginimo. VMI nurodė, jog tarp neteisėtų buvusio bankrutavusios bendrovės vadovo veiksmų ir VMI patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi, buvusiam bendrovės vadovui tinkamai vykdant mokesčių administravimo įstatymo nustatytas pareigas, bendrovė būtų tinkamai apskaičiavusi PVM ir būtų turėjusi finansines galimybes jį sumokėti.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu VMI ieškinį patenkino ir priteisė VMI iš buvusio bendrovės vadovo didesnį negu 289 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu, taikant 0 PVM tarifą, bendrovė nesumokėjo į valstybės biudžetą daugiau negu 289 tūkst. eurų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Buvęs bendrovės vadovas, LAT prašydamas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, nurodė, jog bendrovė turėjo visas galimybes patikslinti PVM deklaraciją ir sumokėti PVM tada, kai atsakovas jau nebebuvo bendrovės vadovas, bet dar iki mokestinio patikrinimo pabaigos (tada, kai sužinojo apie Kipro įmonės sukčiavimą dėl PVM). Tačiau bendrovė pasirinko to nedaryti. Be to, buvęs bendrovės vadovas teigė, kad bendrovės valdymo organams priimant sprendimus dėl 0 proc. PVM taikymo, viskas nebuvo taip aišku (t. y. kad vykdant sandorius su kontrahente nebuvo galima taikyti 0 proc. PVM tarifo). Buvęs bendrovės vadovas pažymėjo, jog PVM tarifų taikymas bendrovės veikloje nebuvo paprastas klausimas, kuris būtų akivaizdus ir aiškus visiems proceso dalyviams, o suklydimas taikant mokesčių teisės aktus buvo įmanomas net ir rūpestingai atliekant visas teisės aktuose įtvirtintas pareigas.
LAT išnagrinėjusi buvusio bendrovės vadovo kasacinį skundą, nutarė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – VMI ieškinį atmesti.
Teismas konstatavo, kad buvusio bendrovės vadovo keliamas priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos klausimas gali būti tinkamai išspręstas tik nustačius, kada kilo individuali žala VMI. Šioje byloje mokestinės prievolės subjektas, kuriam kilo prievolė mokėti PVM, buvo ne bendrovės vadovas, kaip fizinis asmuo, o pati bendrovė. Dėl šios priežasties bendrovei priskaičiuotų mokesčių suma nėra žala VMI, kol ji gali būti sumokėta. Individuali žala VMI gali kilti tik tada, kai įmonėje nelieka lėšų mokesčiams sumokėti. Teismas išaiškino, kad individuali žala mokesčių administratoriui, kaip būtinoji tiesioginio ieškinio įmonės vadovui sąlyga, yra ieškovės teisės gauti tinkamai apskaičiuotus mokesčius pažeidimas, kuris kyla, kai juridinis asmuo negali įvykdyti jam kilusių mokestinių prievolių, o piniginė šios žalos išraiška yra nuostoliai. LAT nurodė, jog individuali žala mokesčių administratoriui MAĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla tik esant dviejų juridinių faktų sutapčiai: pirma, vadovas pažeidė pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius ir tinkamai įvykdyti bendrovės mokestinę prievolę; antra, bendrovė pati negali įvykdyti mokestinės prievolės. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad individuali žala VMI atsirado ne atsakovo vadovavimo laikotarpiu, o praėjus 5 metams po atsakovo vadovavimo pabaigos, bendrovei nebegalint įvykdyti savo mokestinių prievolių.
Teismas išaiškino, jog vien faktas, kad bendrovė pati negali įvykdyti mokestinės prievolės, savaime nereiškia, kad vadovas, kuris tinkamai nedeklaravo mokesčių, padarė žalą mokesčių administratoriui. Todėl ir tiesioginio ieškinio pagrindu civilinė atsakomybė vadovui už MAĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę - pažeidimą nekyla, jei juridinis asmuo nebegali vykdyti savo mokestinių prievolių dėl su vadovo veiksmais nesusijusių aplinkybių.
Šioje byloje Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų pripažinta, jog žala VMI susijusi su bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais tiesioginiu priežastiniu ryšiu, be MAĮ pažeidimo, ieškovė turi įrodyti ir tai, kad bendrovės negalėjimas įvykdyti mokestinės prievolės kilo dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (tokių kaip turto perkėlimo į kitą įmonę, akivaizdžiai nenaudingų sandorių sudarymo ar atsiskaitymo su likusiais kreditoriais, nevykdant tik mokestinės prievolės, ir pan.). Anot LAT, tik nustačius abi šias sąlygas būtų pagrindas išvadai, kad bendrovės vadovo neteisėti veiksmai (MAĮ pažeidimas) susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žala (mokesčių nesumokėjimu) mokesčių administratorei.
LAT nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su žala VMI. Šioje byloje nenustatyta aplinkybė, jog dėl buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų bendrovė nebeturėjo galimybės patenkinti ieškovės reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kadangi bendrovė išliko moki ir po atsakovo įgaliojimų pabaigos, spręstina, kad atsakovo veiksmai nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su VMI kilusia žala. Šioje byloje Teismas nusprendė, kad buvęs bendrovės vadovas neturėjo pareigos numatyti, jog, praėjus šešeriems metams po jo vadovavimo pabaigos, bendrovė negalės įvykdyti savo mokestinių prievolių dėl su jo veiksmais nesusijusių aplinkybių. LAT konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė buvus teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir VMI kilusios žalos; pagal byloje nustatytas aplinkybes tokio pobūdžio žala negalėjo būti protingai numatyta neteisėtų veiksmų atlikimo metu.
Taigi vien neteisingas mokesčių deklaravimas nelemia vadovo asmeninės atsakomybės. Vadovo atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra reali žala ir priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir žalos.
Primenu, kad daugiau mano apžvalgų, atstovautų bylų epizodų įžvalgų vadovas, akcininkams, auditoriams, buhalteriams, akcininkams, nemokumo administratoriams - galite išgirsti "storiuose".
Viliuosi, kad jau visai netrukus galėsite prenumeruoti ir mano parengtus itin specializuotus naujienlaiškius vadovams bei akcininkams. Sudėsiu daugiau kaip 12 metų darbo patirtį verslo ginčuose bei dalinsiuosi aktualijomis.👏
