Advokatės Astos Poškutės kontora

13/05/2026

KAIP SUPAPRASTINTA TVARKA PRISITEISTI SKOLAS

Teismo įsakymo išdavimo procese kreditorius neturi pareigos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti įrodymus (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o atitinkamai teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 5 dalis), darytina išvada, kad konkrečią PVM sąskaitą faktūrą identifikuojančių duomenų nurodymas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo yra pakankamas, siekiant pagrįsti faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir teismas neturi tokiu atveju reikalauti pateikti ar nurodyti, kokio pobūdžio sutartis tarp kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta (išskyrus vartojimo sutarčių atvejus).
Pagal CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta, kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis.
(LAT 2026 m. Apylinkių teismų praktikos apžvalga)

20/04/2026

16/01/2026

AR KOMENTARAI „FACEBOOK“ SOCIALINIAME TI**LE GALI BŪTI LAIKOMI ŠMEIŽTU
Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji buvo pripažinta kalta dėl to, kad savo turimu mobiliojo ryšio telefonu, taip pat galimai pasinaudodama ir kitais tyrimo metu nenustatytais įrenginiais iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook“ anketos, taip pat kitos sukurtos anketos ir kito asmens vardu sukurtos anoniminės anketos parašė ir per visuomenės informavimo priemonę – socialinį tinklą „Facebook“ įvairiose grupėse paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią, prasimanytą informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti ją bei pakirsti pasitikėjimą ja.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad iš įstatyme nurodytos visuomenės informavimo priemonės sąvokos išaiškinimo matyti, kad ja gali būti laikoma ir kita priemonė, kuria viešai yra skleidžiama informacija. Byloje socialinis tinklas „Facebook“, jo grupės buvo naudojami kaip visuomenės informavimo priemonė, tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusiąją buvo skelbiama įvairiose grupėse, įrašus komentavo pati kaltinamoji, be to, juos matė ir kiti asmenys.
Tai, kad informacija buvo paskleista, t. y. ją pamatė, komentavo kiti asmenys, kasacinio teismo vertinimu, - kaltinamoji šmeižiamojo pobūdžio informaciją paskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – per visuomenės informavimo priemonę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-594/2025

05/12/2025

DĖL NEPILNAMEČIŲ VAIKŲ IŠLAIKYMO IŠIEŠKOJIMO
Konstitucinis Teismas 2025-12-04 nutarimu pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalis tiek, kiek pagal ją sustabdomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalims, 39 straipsnio 3 daliai.
Nutarime išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, vaikams yra būtina specifinė apsauga ir parama, kad būtų sudarytos sąlygos jiems sveikai ir visapusiškai vystytis. Tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus yra tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje.
Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas negali skolininkų nemokumo problemų spręsti vaiko išlaikymo, kurį pagal Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį iki pilnametystės privalo suteikti vaiko tėvai, sąskaita.

01/12/2025

KADA PRIKLAUSO PAPILDOMOS IŠMOKOS VAIKUI?

Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.

Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Kreiptis galima į savivaldybę arba teikti prašymą per www.spis.lt

11/09/2025

PAVELDĖJIMO YPATUMAI
https://ljaa.org/wp-content/uploads/2025/09/LJAA-LEIDINYS.-PAVELDJIMAS.pdf

16/07/2025

APIE MEDIACIJOS TAIKYMO GALIMYBES

Išgirdus, kad savo ginčą galima išspręsti greičiau, pigiau ir abiem pusėms priimtinomis sąlygomis, vis dar nustembama – ar tikrai egzistuoja būdas išvengti varg

28/05/2025

Taikiam ginčo sprendimui galima pasinaudoti MEDIACIJA:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės lėšomis apmokamas mediacijos paslaugas, prašymus ir kitus dokumentus savarankiškai gali teikti per teisinių paslaugų informacinę sistemą – TEISIS.

Šios paslaugos užsakymas elektroniniu būdu yra paprastesnis, greitesnis, nurodoma, kokius dokumentus būtina pateikti ir gyventojai gali stebėti paslaugos teikimo būseną bei matyti, kada ši paslauga bus suteikta. TEISIS sistema gyventojams suteikia galimybę ne tik teikti užsakymus dėl mediacijos paslaugos gavimo elektroniniu būdu, gauti aktualią informaciją, pateikti nuomonę apie suteiktas paslaugas, bet ir interaktyviu būdu konsultuotis teisiniais klausimais su savivaldybėse teikiančiais nemokamą pirminę teisinę pagalbą specialistais. Iki šiol, mediacijos paslaugų teikimas buvo administruojamas asmeniui atvykus į savivaldybę ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą bei jos skyrius, arba teikiant dokumentus elektroniniu paštu.

22/05/2025

🔍 Ką svarbu žinoti, jeigu išlaikymo skolą reikia išieškoti iš užsienyje gyvenančio skolininko?

🇪🇺 Jeigu skolininkas gyvena ES valstybėje, 👉 yra taikomas📄Reglamentas, nustatantis išlaikymo prievolėms bei teismų sprendimams dėl išlaikymo pareigų taikytinas teises, teismingumo, kitose ES valstybėse narėse priimtų sprendimų vykdymo taisykles.

🌐 Jeigu skolininkas gyvena ne ES valstybėje, 👉 gali būti taikoma📄Hagos konvencija, kuri taikoma tarpvalstybinėms byloms, susijusioms su ES valstybe nare ir trečiąja šalimi, kuri yra Hagos konvencijos susitariančioji valstybė. Hagos konvencija reglamentuoja tik iš tėvų ir vaikų bei sutuoktinių santykių kylančių išlaikymo prievolių vykdymo išieškojimą.

📞📱Kur kreiptis?

➡️ Dėl išlaikymo prievolių dėl 21 metų ir vyresnių asmenų klausimų 👉 į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

▪️ Adresas: Odminių g. 3, Vilnius.
▪️ Tel. +370 690 02 233, +370 690 16 602.
▪️ El. p. [email protected], [email protected].

➡️ Dėl išlaikymo prievolių dėl asmenų iki 21 metų klausimų 👉 į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių.

▪️ Adresas: Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiai.
▪️ Tel. +370 5 250 0883.
▪️ El. p. [email protected], [email protected], [email protected].

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba

14/05/2025

AR GALIMA PRISITEISTI SUGYVENTINIO, KURIS NEBUVO OFICILIAI IŠSISKYRĘS, TURTO DALĮ ?

Gyvenimas įvairus, įvairios ir situacijos, nestandartinės, keblios, bet kartu ir įdomios. Įdomu, kai tenka prisidėti prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos praktikos ir išaiškinimų civilinėse bylose.
Ieškovė įrodė, kad kartu su sugyventiniu, kuris oficialiai nebuvo išsiskyręs- ilgus metus (dešimtmečius) gyveno, sukūrė bendrą verslą, investavo savo lėšas bei prisidėjo prie nekilnojamojo turto esminio pagerinimo ‒ tai patvirtina buvus jų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
2025 m. balandžio mėnesį Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė nutartį, kurioje išaiškino, kad teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai egzistuojant santuokai, tačiau sutuoktinių santykiams faktiškai nutrūkus. Pavyzdžiui, sutuoktiniai bendrai negyvena metus. Tokiu atveju galima įrodinėti, kad turtas, įgytas bendrai nebegyvenant, yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. Tokią išvadą leidžia daryti CK 3.67 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, yra nurodyta, kad sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, todėl teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą.
Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).