PKP Advice Advokatų kontora

19/01/2023

Kviečiame dalyvauti aukščiausio lygio ir vertės konferencijoje „Viešieji pirkimai: kaip iššūkius paversti galimybėmis“, kuri vyks 2023 m. vasario 14 d., „LITEXPO“ (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Konferencijoje pranešimus skaitys bei patirtimi dalinsis autoritetingi, savo sritį geriausiai išmanantys pranešėjai – viešųjų pirkimų organizatoriai, kontroliuojančių institucijų specialistai, tiekėjai.

Konferencijos moderatorė ir pranešimo – “Teismų praktika viešųjų pirkimų bylose. „Nepatikimų tiekėjų“ sąrašai" pranešėja - mūsų kontoros PKP Advice Advokatų kontora advokatė Jolita Rima Puškorienė.

17/12/2022

PKP Advice Advokatų kontora advokatas Karolis Ušinskas ir advokato padėjėja Diana Voidachovič 2022 m. gruodžio 16 d. dalyvavo Lietuvos advokatūros renginyje "2022 vėl kartu", kuriame Lietuvos advokatūros bendruomenė nacionalinėje filharmonijoje apdovanojo labiausiai nusipelniusius Lietuvos valstybei bei žmogaus teisių gynimo srityje žmones.

13/09/2022

Kviečiame susipažinti su praeitos savaitės naujausiomis LAT bylomis INFOLEX.PRAKTIKOJE

Nuorodos į nutartis - komentaruose 👇


❗️ Pasidalinkite įdomia arba svarbia byla komentaruose.


LAT byloje pasisakyta dėl teismo galimybės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kai antstolis piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą.
LAT 2022 09 08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-205-421/2022


Nagrinėjamoje byloje keliamas teisės klausimas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje sąlygų ir tvarkos.
LAT 2022 09 08 nutartis baudžiamojoje byloje e3K-3-289-421/2022


LAT byloje pasisakė dėl renginio organizatoriaus ir bilietų platintojo atsakomybės atšaukus renginį. Klausimas susijęs su ieškovo internetu per bilietų platintoją įsigyto bilieto į renginį teisių apimtimi, tuo atveju, kai renginys neįvyksta ir yra prašoma grąžinti sumokėtą bilieto kainą ir atlyginti nuostolius.
LAT 2022 09 08 nutartis civilinėje byloje e3K-3-247-684/2022


Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl esminio sutarties pažeidimo vertinimo kriterijų bei galimybės vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį.
LAT 2022 09 05 nutartis civilinėje byloje e3K-3-178-611/2022

ℹ️ Teisinių naujienų komplektą, naujausių bei aktualiausių bylų citatas matysite jau rytoj: https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&tema=61

12/04/2022

Gera žinia!!!
2022 m. balandžio 12 d. Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms LR BPK ir LR ANK pataisoms, kuriomis įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant, jog asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, advokato arba advokato padėjėjo paslaugos bus apmokėtos valstybės lėšomis.

Šie pakeitimai įsigalios jau nuo šių metų gegužės 1 d.

Daugiau

Šiandien Seime priimtos Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo proceso ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisos, kuriomis įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant, jog...

03/04/2022

Kas yra įtariamasis ir koks turi būti pranešimo apie įtarimą turinys, kad nebūtų pažeidžiamos pastarojo teisės?

Pagal LR BPK 21 str. įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 str. numatytas pranešimas apie įtarimą, kuriame turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardintos įtariamojo teisės.

Pastebėtina, kad tam, jog būtų galima atlikti asmens veiksmų teisinę kvalifikaciją, turi būti surinkti konkretūs inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžiantys duomenys, ir jokiu būdu ne vien prielaidos, nes vien prielaidomis grįstas pranešimas apie įtarimą negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu.

LR BPK 187 str. 1 d. įtvirtintas pranešimo apie įtarimą turinys yra tiesiogiai susijęs tiek su nekaltumo prezumpcija, tiek su BPK 1 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtimi – tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas (taip pat ir netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nesant tam pakankamo pagrindo).

Be to, LR BPK 21 str. 4 d. numato, kad įtariamasis turi teisę žinoti, kuo jis įtariamas, todėl konkrečiais tyrimo duomenimis pagrįstas pranešimas apie įtarimą yra svarbi tinkamo įtariamojo teisės į gynybą realizavimo sąlyga.

Jūsų teisės buvo pažeistos, nebuvo paisoma šių nuostatų? Kreipkitės aukščiau nurodytais kontaktais.

19/11/2021

Į ką atsižvelgia Teismai inkriminuodami LR BK 140 str. numatytą nusikalstamą veiką ir spręsdami ar kaltininko veika yra mažareikšmė?

- Teismai aiškina, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai;
- Sprendžiant, ar kaltininko veika yra mažareikšmė, esminę reikšmę turi ne nukentėjusiojo veiksmų (net ir neteisėtų) pobūdis, jų sukelti padariniai, bet kaltininko veika, šios veikos padarymo būdas, jos padariniai ir, svarbiausia, kėsinimosi objekto vertybė;
- Veikos pavojingumas priklauso nuo fizinio smurtinio poveikio aukai, tai yra nuo to, kaip auka jaučiasi poveikio metu ir po jo;
- Svarbu ištirti kaip kaltininkas ir nukentėjusysis aiškina buvusią situaciją, taip pat ir visas kitas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. reikia remtis konkretaus nukentėjusiojo suvokimu (subjektyviuoju kriterijumi), fizinio poveikio gebėjimu paveikti vidutinį žmogų (objektyviuoju kriterijumi) ir kitomis aplinkybėmis.

Turite daugiau klausimų? Kreipkitės aukščiau nurodytais kontaktais.

22/09/2021

Ar norint inkriminuoti LR BK 140 str. numatytą nusikalstamą veiką būtini akivaizdžiai matomi fizinio smurto padariniai (pvz. mėlynės, kraujosruvos, randai)?
Iš teismų suformuotos teismų praktikos matyti, kad NE.

Teismai nurodo, kad:
1) fizinis skausmas gali būti sukeltas ir nepadarius sužalojimų;
2) konstatuoti fizinį skausmą nėra būtinos specialios žinios. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas;
3) po trauminio poveikio sužalojimo, netgi paraudimo, gali nesimatyti, kadangi paprastai poodinės kraujosruvos iš karto nesusidaro, kraujui išsilieti į minkštuosius audinius reikia laiko, jos ima ryškėti po kelių valandų, tiksliai pasakyti kada negalima, tai individualu ir kt.

Dėl platesnės informacijos - kreiptis nurodytais kontaktais.

30/08/2021

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie liudytojų parodymus baudžiamojoje byloje:

1. Ar tai, kad liudytojas davė parodymus būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės rodo, kad parodymai bus patikimi?

NE, teismai laikosi pozicijos, jog vien tai, kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę, nereiškia, jog jų parodymai yra nešališki ir patikimi, tai sprendžiama vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (LR BPK 20 str.).

2. Ar vertinant liudytojų parodymus atsižvelgiama į asmeninius motyvus?

TAIP, teismai nurodo, jog vertinant liudytojų parodymus svarbus asmeniniai motyvai: draugystės ryšiai su kuria nors proceso šalimi, baimė, noras keršyti, simpatijos, antipatijos.

3. Kokiu atveju liudytojų parodymai vertintini kritiškai?

Liudytojų parodymai gali būti vertinami kritiškai, kai liudytoją ir nukentėjusį arba kaltinamąjį sieja artimi draugiški ryšiai (kadangi tikėtina, kad toks liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi) arba kai paaiškėja, kad vienai šaliai palankius parodymus davęs liudytojas gali turėti savanaudišką, ne teisinį interesą/naudą, pvz. gauti atlyginimą, išvengti skolos, turto grąžinimo, asmens išlaikymo ar būti paaukštintam pareigose ir kt.

Turite daugiau klausimų? Kreipkitės aukščiau nurodytais kontaktais.

13/07/2021

Mitai (ir jų paneigimas) susiję su mokesčių apskaičiavimu

1 . Mitas: mokesčių mokėtojai mano, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų.
Paneigimas: įstatymas numato, kad šis, 180 dienų terminas, yra taikomas tik nuo teisės priverstinai išieškoti mokesčių administratoriui atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai įsiteisėja mokesčių administratoriaus sprendimas. Delspinigiai yra skaičiuojami nuo kitos dienos, kai atsirado prievolė sumokėti atitinkamą mokestį ar buvo nustatyta prievolė ir yra skaičiuojami iki tol, kol tas mokestis yra sumokamas.
2. Mitas: mokesčių mokėtojai gali apskųsti Operatyvaus patikrinimo pažymą arba Pranešimą apie atliktą tyrimą.
Paneigimas: mokesčių mokėtojai turi tokia teisę apskųsti šiuos mokesčių administratoriaus dokumentus, tačiau LVAT yra aiškiai yra suformavęs praktiką, kad šie mokesčių administratoriaus dokumentai nesukuria jokių pareigų mokesčių mokėtojui, todėl jis turi teisę, o ne pareigą pats patikslinti šiuose dokumentuose nustatytus trūkumus. Tik įsiteisėjęs mokesčių administratoriaus sprendimas sukuria pareigas mokesčių mokėtojui.
3. Mitas: mokesčių mokėtojas savo teisėtas pajamas gali pagrįsti beprocentinėmis, ilgalaikėmis paskolomis iš savo pažįstamų asmenų.
Paneigimas: mokesčių mokėtojas gali pagrįsti beprocentinėmis paskolomis savo teisėtas pajamas, tačiau tokiu atveju mokesčių administratorius laikosi nuomonės, kad artimais giminystės ryšiais nesusijusių asmenų paskolos yra apmokestinamos kaip pajamas natūra, todėl ilgalaikių, beprocentinių paskolų pateikimas paskolų gavėjui gali tapti sunkia mokestine našta.
4. Mitas: mokesčių administratorius iš mokesčių mokėtojo gali reikalauti informacijos apie gautas pajamas ar patirtas išlaidas ne už ilgesnį negu penki metai laikotarpį.
Paneigimas: mokesčių administratorius gali reikalauti iš mokesčių mokėtojo informaciją apie jo gautas pajamas ar patirtas išlaidas ir už ilgesnį laikotarpį, tačiau apskaičiuoti mokesčius gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius ar tris praėjusius metus.