Advokatė Edita Pocienė

Advokatė Edita Pocienė Komercinė teisė, šeimos teisė, darbo teisė, skolų išieškojimas, viešieji pirkimai.

Sąlygos ir veiksmai rūpybos veiksniam asmeniui nustatymui: - Teikiamas pareiškimas teismui dėl rūpybos nustatymo ir rūpi...
11/02/2025

Sąlygos ir veiksmai rūpybos veiksniam asmeniui nustatymui:

- Teikiamas pareiškimas teismui dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo;

- Į teismą kreipiasi asmuo, kuris nori, kad jam būtų nustatyta rūpyba;

- Asmuo dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų;

- Pareiškime nurodomas konkretus asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju;

- Rūpintoju asmuo skiriamas tik esant jo rašytiniam sutikimui;

- Byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinėjama žodinio proceso tvarka (būtinai dalyvauja rūpintoju skirtinas asmuo, pareiškėjas gali dalyvauti per atstovą).

Rūpintojams aktuali informacija – rūpintojai, slaugantys asmenį su negalia, neturintys draudžiamųjų pajamų ir atitinkantys kitus teisės aktuose keliamus reikalavimus, yra draudžiami valstybės lėšomis.

24/05/2024

Gyventojams, įsirenginėjantiems ar remontuojantiems savo gyvenamąjį būstą, darbų įkarštyje nemažai ginčų su rangovais kyla dėl netinkamai vykdomų rangos sutarčių, ypač dėl praleistų sutarčių terminų ar netinkamos darbų kokybės.

Tik atėjus ginčo etapui paaiškėja, kad nebuvo sudaryta jokių sutarčių, nebuvo niekur fiksuota, kaip vyko apmokėjimai už darbus ar kad rangovas tam tikrus darbus iš viso turėjo atlikti.

Toliau pateiksiu keletą praktinių patarimų, susijusių su sutartinių santykių vykdymu ir įrodymų fiksavimu, tam, kad susidūrus su rangovais, kurie nenori taisyti atlikto broko ar nesilaiko sutartų terminų, būtų galima sklandžiai apginti Jūsų pažeistas teises:

- Sudarinėti rašytines sutartis. Būtinai jose aiškiai ir tiksliai apsirašyti darbų užduotį (pvz., pateikti rangovui vizualizacijas, brėžinius ir kt. dokumentus su poreikiais), terminus (tiek tarpinius, tiek galutinius) ir atsakomybę, jei praleidžiami terminai ar netinkamai atliekami darbai. Jei nesudaroma rašytinė sutartis, tuomet kaupti kuo daugiau kitos rašytinės medžiagos, leidžiančios identifikuoti ką, kokiu terminu ir už kokią sumą turėjo atlikti rangovas;

- Kiek įmanoma visą informaciją pateikti rašytine forma - SMS žinutės, Messenger / Viber ir kt. programų susirašinėjimai su darbus atliekančiu asmeniu apie darbų eigą (pvz., SMS žinute nurodant jog, kaip kalbėjome telefonu, lauksime tam tikrų darbų atlikimo iki sutartos dienos), darbų eigos nuotraukos, nusiskundimų darbų kokybe išreiškimas ne tik žodžiu, bet ir raštu;

- Vengti atsiskaitymų už darbus kitomis formomis nei pagal sutartį, pvz., vekselių sudarymo. Jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, užfiksuoti pinigų sumokėjimo faktą (ar atskiras pinigų priėmimo kvitas, ar pačioje sutartyje daromi žymėjimai su rangovo parašu);

- Bendradarbiauti su rangovu ir tinkamai patiems vykdyti savo įsipareigojimus, pvz., negalite tikėtis, kad rangovas laiku atliks darbus, jei patys sutartu laiku neįleidžiate į objektą rangovo, nepateikiate reikalingų medžiagų / sprendimų ir pan.;

- Darbų trūkumų fiksavimui pasitelkti trečiuosius asmenis (pvz., antstolis, ekspertai).

Nors neretai vartotojams bet kokių rašytinių įrodymų rinkimas (SMS, el. laiškų rašymas ir pan.) atrodo perteklinis, nereikalingas procesas, tačiau būtent šie įrodymai gali labai pagelbėti aiškinantis santykius su rangovu ikiteisminio ir / ar teisminio ginčo nagrinėjimo metu.

Komercinė teisė, šeimos teisė, darbo teisė, skolų išieškojimas, viešieji pirkimai.

Sugyventinių turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe nepaisant to, kad registruotas jis yra tik vieno iš ...
19/04/2024

Sugyventinių turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe nepaisant to, kad registruotas jis yra tik vieno iš sugyventinių vardu, tačiau šiame procese yra reikalinga įrodyti tam tikras aplinkybes.

Visų pirma, reikia įrodyti, jog sugyventiniai susitarė kurti bendrą gyvenimą.

Teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.

Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip: (i) šalių bendras gyvenimas, ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus (pvz., galima įrodinėti liudytojų parodymais apie šalių bendro ūkio vedimą, gyvenimą kartu, pateikti tarpusavio susirašinėjimus, fotofiksacijas apie bendro gyvenimo aplinkybes, švenčių šventimą, keliones ir kt. įrodymus), (ii) ūkio tvarkymas kartu (mokesčių mokėjimas, reikalingų buičiai produktų / prekių pirkimas ir kt.), (iii) bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu (pvz., savo jėgomis atliekant statybos darbus, kartu perkant transporto priemones, nekilnojamąjį turtą) ir kt.

Antra, nustatoma, ar dėl konkretaus turto buvo susitarimas įgyti šį turtą bendrosios dalinės nuosavybės forma.

Vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

Taigi teismui turi būti pateikti įrodymai apie tai, kad sugyventiniai turėjo tikslą konkretų turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokie įrodymai gali būti, pvz.: (i) banko išrašai, patvirtinantys finansinį prisidėjimą prie turto įsigijimo, (ii) liudytojų (kaimynų, giminaičių, rangos darbus atliekančių asmenų ir pan.) paaiškinimai apie turto įsigijimo, apmokėjimų atlikimo aplinkybes, (iii) fotofiksacijos / vaizdo įrašai apie atliekamus rangos darbus, (iv) rašytiniai įrodymai apie parduotą asmeninį turtą tam, kad būtų prisidėta prie turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kt.

Trečia, nustatoma, kokiomis dalimis konkretų turtą įgijo kiekvienas iš sugyventinių.

Nustačius, kad sugyventiniai turėjo tikslą įgyti tam tikrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ši aplinkybė savaime nelemia, kad turtas bus padalintas po ½ dalį kiekvienam sugyventiniui.

Kiekvienu atskiru atveju turi būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą. Todėl pvz., jei teisme bus pateikti įrodymai, kad vienas iš sugyventinių savo piniginiais įnašais, darbu ir kitu turtu prisidėjo tik prie 1/5 atitinkamo turto dalies įsigijimo, tai tokia dalis turto šiam sugyventiniui ir bus priteista (ar mokama atitinkama kompensacija už turto dalį).

Trumpa informacija apie pagrindines paveldėjimo taisykles mirus sutuoktiniui ar artimam giminaičiui:- Mirus asmeniui, jo...
07/03/2024

Trumpa informacija apie pagrindines paveldėjimo taisykles mirus sutuoktiniui ar artimam giminaičiui:

- Mirus asmeniui, jo įpėdiniai turi kreiptis į notarą per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos ir priimti palikimą;

- Jei mirė sutuoktinis, kuris nebuvo sudaręs testamento, ir turėjote bendro turto, pvz. butą, kuris buvo įgytas santuokoje, mirusio asmens turto dalis (kaip šiuo atveju, 1/2 buto) savaime nepereina kitam sutuoktiniui. Pergyvenęs sutuoktinis turi taip pat pareigą kreiptis į notarą per 3 mėn. terminą ir priimti mirusio asmens turtą;

- Nėra galimas sąlyginis arba su išlygomis palikimo priėmimas, pvz., nurodant, kad priimu tik nekilnojamąjį turtą, o skolų neperimu. Tai reiškia, kad priimdamas palikimą asmuo priima ne tik turtą, tačiau ir mirusiojo visus turėtus įsipareigojimus (jei tokių yra) ir atsako už juos taip pat ir savo turtu;

- Jei žinoma ar numanoma, kad paveldimas turtas gali apimti ir skolinius įsipareigojimus, patartina įvertinti galimybę palikimą priimti pagal turto apyrašą (kas reikštų, kad yra nustatomas visas turtas, turimi įsipareigojimai ir įsipareigojimai dengiami tik paveldimo turto sąskaita).

Ką daryti, jei praleidote 3 mėn. terminą palikimui priimti?

Tokiu atveju turite 2 galimybes:

1. Kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti terminą palikimui priimti (išdėstant motyvus, kodėl terminas buvo praleistas);

2. Kreiptis į teismą ir prašyti konstatuoti juridinį faktą, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus turtą valdyti (per 3 mėn. terminą nuo palikimo atsiradimo dienos). Faktinį palikimo priėmimą ir valdymą kaip savo galima pagrįsti tokiomis aplinkybėmis kaip pvz., mokesčių mokėjimas, turto būklės gerinimas, remontavimas, tolesnis gyvenimas paveldimame turte ir kt.

Visai neseniai praūžus skandalui, susijusiam su galimai nelegaliu darbu Europos dailiojo čiuožimo čempionate, visuomenė ...
19/01/2024

Visai neseniai praūžus skandalui, susijusiam su galimai nelegaliu darbu Europos dailiojo čiuožimo čempionate, visuomenė plačiau ėmė kalbėti apie nelegalaus darbo problemą.

Jau išsamiai aptarta, kas yra laikoma nelegaliu darbu ir kokia nauda yra dirbti legaliai (socialinės garantijos susirgus, atostogos, stažas pensijai ir pan.). Tačiau, nors ir įvertinę rizikas, žmonės vis tiek pasirenka sutikti su darbdavio siūlomu nelegaliu darbu, siekdami užsitikrinti finansinę gerovę savo šeimai.

Neretai nelegaliai dirbęs asmuo, su kuriuo darbo santykiai jau yra nutraukti ir su kuriuo nėra iki galo tinkamai atsiskaityta, prisibijo kreiptis pagalbos, kadangi galvoja, jog nėra sutarties, todėl nebus kaip įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos.

Tačiau svarbu suprasti, kad darbo sutartiniai santykiai laikomi sudaryti ne nuo rašytinės sutarties sudarymo, o nuo to momento, kai yra susitariama dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. (i) darbo funkcijos, (ii) darbo apmokėjimo ir (iii) darbovietės.

Todėl net ir dirbusieji nelegaliai, turi teisę reikalauti darbdavio sumokėti jiems nesumokėtą darbo užmokestį ir savo pažeistas teises ginti atitinkamose institucijose (darbo ginčų komisijos, VDI, teismai).

Žinoma, tokiuose ginčuose svarbu surinkti visus įrodymus, patvirtinančius darbo teisinių santykių faktą, pvz. tarpusavio susirašinėjimą, kuriame buvo derinamos darbo sutarties sąlygos, duodami darbdavio nurodymai, aptariama darbo tvarka ir kt., fotonuotraukos darbo vietoje, klientų patvirtinimai apie Jūsų darbo faktą ir kt.

Visada patariu pradžioje raštu kreiptis į darbdavį su reikalavimu sumokėti darbo užmokestį (praktikoje neretai to užtenka tam, kad būtų sumokėtas darbo užmokestis) ir tuomet, nesulaukus priimtino sprendimo, kreiptis į darbo ginčų komisiją (primenu, kad darbo ginčų komisijose ginčų nagrinėjimas yra nemokamas).

Keli naudingi faktai apie vaikui teikiamą išlaikymą, kurių galbūt nežinojote: - Vaiko tėvui / motinai nemokant išlaikymo...
05/01/2024

Keli naudingi faktai apie vaikui teikiamą išlaikymą, kurių galbūt nežinojote:

- Vaiko tėvui / motinai nemokant išlaikymo galima kreiptis dėl vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo.

Vaiko išlaikymo išmoka – išmoka vaikui, mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų. Svarbu, kad išlaikymas turi būti priteistas ir asmuo turi būti kreipęsis į antstolį dėl išieškojimo pradėjimo.

Koks išmokos dydis? Vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.

Nuo 2024 m. BSI – 55 Eur, taigi išmokos dydis lygus 99 Eur.

- Pasikeitus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis gali būti didinamas / mažinamas.

Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: (i) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (pvz., asmeniui, kuris turi mokėti išlaikymą pakilus pareigose ir gaunant žymiai didesnį darbo užmokestį ir kt.) ir (ar) (ii) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (pvz., atsiradus sveikatos problemoms, dėl amžiaus atsiradus naujiems poreikiams lankyti papildomus užsiėmimus, žymiai išaugus pragyvenimo išlaidoms ir kt.).

- Išlaikymo periodinė išmoka turi būti kas metus indeksuojama.

Kas yra indeksacija? Periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį.

Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.

Pvz., kaip turėjo būti indeksuojamos 2023 m. išmokos, kai išlaikymas lygus 200 Eur? 200 Eur dauginama iš 121,7 (2022 m. vartotojų kainų indekso) ir dalijama iš 100 = 243.4. Taigi, išlaikymo dydis 2023 m. turėjo būti mokamas jau ne po 200 Eur į mėnesį, o po 243 Eur.

Šį mėnesį turėtų būti paskelbtas 2023 m. vartotojų kainų indeksas, kuris bus aktualus indeksuojant 2024 m. mokamų periodinių išmokų dydžius.

- Kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, galima reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už ne daugiau nei 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos.

Pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, pvz., mama kreipiasi į teismą, prašydama priteisti išlaikymą, kurio vaiko tėvas nemoka nuo pat vaiko gimimo (o vaikui pvz., jau 7 m.). Deja, bet reikalavimas priteisti išlaikymą už visus 7 m. būtų tenkinamas tik iš dalies, t. y. įsiskolinimą priteisiant už ne daugiau nei 3 metus. Tai reikėtų nelaukti tėvo geranoriškumo ir laiku kreiptis į teismą prašant priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis ar kita forma bei prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą (jei toks yra).

29/11/2023

Kiekvienas esame sudarę įvairaus pobūdžio sutarčių, kuriose neretai yra nustatyti delspinigiai arba baudos už sutarties sąlygų pažeidimus.

Ką reikėtų žinoti apie delspinigius?

Delspinigiai – tai pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Delspinigiai gali būti nurodyti konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Susitarimas dėl delspinigių taikymo turi būti rašytinis.

Jei gavote reikalavimą sumokėti delspinigius:

Visų pirma, reikia išanalizuoti, ar yra pagrindas skaičiuoti delspinigius, t. y. ar buvo neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta tam tikra prievolė.

Antra, įsitikinti, ar yra rašytinis susitarimas dėl tokio pobūdžio delspinigių.

Pvz., sutartyje numatyta, kad delspinigiai mokami tuo atveju, jei rangovas pradelsia galutinį darbų atlikimo terminą, nors delspinigiai apskaičiuoti už tarpinių terminų praleidimą (kai susitarimo dėl delspinigių taikymo už tarpinių terminų praleidimą iš viso nebuvo).

Trečia, įsitikinti, ar delspinigiai yra „protingo“ dydžio.

Teismui yra suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai (i) netesybos yra aiškiai per didelės arba (ii) prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos.

Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Jei manoma, kad delspinigiai yra aiškiai per dideli, verta apsvarstyti delspinigių dydžio ginčijimą teismine tvarka.

Ketvirta, perskaičiuoti delspinigių sumą, siekiant įsitikinti, ar teisingai suskaičiuoti delspinigiai.

Neretai kyla įvairiausių netikslumų skaičiuojant delspinigius, pvz., delspinigiai skaičiuojami nuo visos darbų kainos, nors turi būti skaičiuojami tik nuo neapmokėtos sumos. Netinkamai suskaičiuojamos pradelstos dienos, klaidingai skaičiuojamas procentas ir pan.

Penkta, įvertinti, ar nėra praėjęs ieškinio senaties terminas.

Kilus teisminiam ginčui, svarbu pastebėti, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui).

Taigi šešių mėnesių ieškinio senaties termino delspinigiams taikymas reiškia, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos šešis mėnesius atgal).

Komercinė teisė, šeimos teisė, darbo teisė, skolų išieškojimas, viešieji pirkimai.

16/11/2023

Tais atvejais, kai norima paskolinti pinigus draugui, kaimynui ar bet kuriam kitam asmeniui, šį faktą užfiksuoti raštu galima 3 būdais – surašant paskolos raštelį, pasirašant paskolos sutartį arba išduodant vekselį.

Jei skolinama pinigų suma viršija 600 EUR – reikalingas rašytinis dokumentas, o jei skolinama pinigų suma viršija 3000 EUR ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais – būtinas notaro patvirtinimas.

Šį kartą trumpai apie paskolos raštelius, t. y. ką juose patartina nurodyti, norint tinkamai paskolinti / pasiskolinti pinigus ir tokiu būdu išvengti papildomų aplinkybių įrodinėjimo teismuose:

(i) Raštelyje nurodyti aiškias ir tikslias pinigų skolinimo aplinkybes:

- Nurodyti, kas paskolino pinigus (vardas, pavardė, gimimo metai, adresas);
- Nurodyti skolininką (vardas, pavardė, gimimo metai, adresas ir / ar kiti kontaktiniai duomenys). Rekomenduojama visada nurodyti daugiau duomenų nei vien skolininko vardą, pavardę tam, kad nebūtų ginčijamas faktas, jog galbūt skolinosi kitas asmuo su tokiu pačiu vardu, pavarde;
- Data, kada paskolinti pinigai. Itin svarbus šis terminas, jei susitariama, jog pvz., paskola turi būti grąžinta per tam tikrą laikotarpį (pvz., 3 mėn.). Nenurodžius konkrečios datos, reikės surinkti ir pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius konkrečią datą, kada buvo perduoti pinigai;
- Tiksli paskolinta pinigų suma (geriausia ir žodžiu nurodyti sumą, kad nebūtų rašymo apsirikimo klaidų sumą nurodant vien skaičiais);
- Skolininko įsipareigojimas grąžinti paskolintą pinigų sumą;
- Paskolos grąžinimo terminas (itin svarbu tam, kad būtų aišku, kada skolininkas neįvykdė savo pareigos ir nuo kada gali būti skaičiuojamos įstatyme nustatytos palūkanos);
- Paskolos grąžinimo tvarka, būdai (pvz., ar mokama dalimis, ar visa suma iš karto, ar grynaisiais, ar bankiniu pavedimu);
- Kitos asmenims reikšmingos aplinkybės.

(ii) Būtina sąlyga – patvirtinti / užfiksuoti pinigų perdavimo faktą (pvz., nurodant sąlygas, jog ,,patvirtinu, kad pinigus gavau“, ,,ši sutartis kartu yra ir pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ar pan.).

Teismuose nemažai ginčų kyla būtent tuomet, kai nėra patvirtinimo, kad pinigai yra perduoti. Paskolos sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, jei yra perduoti pinigai, todėl nesant tokios sąlygos pinigus perdavęs asmuo turi kitomis leistinomis priemonėmis (pvz., liudytojų parodymais, tarpusavio šalių susirašinėjimais, dokumentais apie atliktus mokėjimus kreditoriui ir kt.) įrodyti, kad pinigai vis dėl to buvo perduoti ir atitinkamai skolininkas turi pareigą grąžinti tokią pat pinigų sumą.

Ką daryti tuomet, jei skolininkas pinigų nustatytu laiku negrąžina? Suėjus paskolos grąžinimo terminui, pinigus paskolinęs asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tokiu atveju labai svarbu nelaukti ir imtis teisinių veiksmų laiku, kadangi praėjus ilgam laiko tarpui sunkiau surinkti papildomus įrodymus, remtis liudytojų parodymais (dažnai aplinkybės pasimiršta, negalima tiksliai pateikti faktų, susijusių su paskolos aplinkybėmis).

Komercinė teisė, šeimos teisė, darbo teisė, skolų išieškojimas, viešieji pirkimai.

19/10/2023

Negaunate darbo užmokesčio? Darbdavys atleido, tačiau manote, kad nebuvo tam pagrindo? Norite kreiptis dėl savo pažeistų teisių, tačiau nežinote, kur kreiptis ir kiek jums visa tai kainuos?

Pateikiu pagrindinę informaciją, susijusią su darbuotojų pažeistų teisių gynimu.

Per kokį terminą kreiptis su prašymu išnagrinėti darbo ginčą:

- 1 mėn., jei neteisėtai atleido ar nušalino nuo darbo;
- 3 mėn. kitų pažeidimų atveju (pvz., jei nesumoka darbo užmokesčio, neapskaito ir neapmoka už viršvalandinį darbą, darbą švenčių ar poilsio dienomis ir kt.).

Terminai yra procedūriniai, todėl esant atitinkamoms aplinkybėms (pvz., liga), dėl ko terminai buvo praleisti, darbo ginčus nagrinėjanti institucija gali atnaujinti praleistą terminą.

Institucijos:

- Darbo ginčų komisija;
- Teismas.

Bendra taisyklė – pirmiausia kreipiamasi į darbo ginčų komisiją (VDI puslapyje rasite tiek prašymo formą, tiek ir informaciją, kur siųsti prašymą išnagrinėti ginčą).

Tik kai situaciją išnagrinėja darbo ginčų komisija, darbuotojas ar darbdavys gali kelti ginčą į teismą ir reikšti ieškinį dėl savo teisių gynimo.

Išlaidos

Darbo ginčų komisijose skundai nagrinėjami nemokamai, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Neretai darbuotojai bijo kreiptis į darbo ginčų komisiją, nes mano, kad darbdavys pasisamdys „brangius“ advokatus ir nelaimėjus ginčo jiems reikės atlyginti dideles pinigų sumas už darbdavio advokatų darbą. Tačiau tai yra netiesa. Darbo ginčų komisijoje kiekviena iš šalių patys apsimoka savo advokatų ar advokatų padėjėjų išlaidas.

Tuo tarpu teisme jau galioja principas „pralaimėjęs moka“ (t. y. bylą pralaimėjusi šalis turi tuomet apmokėti ir kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas teisminio nagrinėjimo metu).

Komercinė teisė, šeimos teisė, darbo teisė, skolų išieškojimas, viešieji pirkimai.

03/10/2023

Bendras principas, jog skyrybų metu visas santuokoje įgytas turtas dalijamas per pusę. Tačiau, kaip ir daugelyje situacijų, yra išimčių.

Kada galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį?

Sakysite, jei vienas iš sutuoktinių neištikimas, smurtauja prieš kitą?

Deja, bet įstatyme numatytos išimtys apima visai kitus aspektus.

Pagal LR civilinį kodeksą, nukrypimą nuo lygių dalių principo lemia:

- nepilnamečių vaikų interesai (pvz., kai nepilnametis vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, tačiau pagal naujausią teismų praktiką tik tuo atveju, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas ir to negalima pasiekti kito iš tėvų teikiamu išlaikymu);

- vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis (pvz., neįgalumas, dėl kurio asmuo negali gauti pakankamai pajamų);

- kitos svarbios aplinkybės (pvz., vieno iš sutuoktinio iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę).

Keli pavyzdžiai, kokiose praktinėse situacijose buvo netaikomas lygių dalių principas ir vienam iš sutuoktinių priteista žymiai didesnė turto dalis:

- Vienam iš sutuoktinių tėvai padovanojo pinigus buto pirkimui ir realiai iš šių pinigų santuokoje buvo nupirktas butas. Atitinkamai teismas šiam sutuoktiniui priteisė butą natūra, o kitam sutuoktiniui - kompensaciją tokia dalimi, kiek jis realiai prisidėjo prie buto pirkimo.

- Tėvui buvo nustatyta pareiga mokėti išlaikymą savo vaikams, tačiau išlaikymo jis nemokėjo. Teismas išaiškino, kad tėvas tokiu būdu sudaro grėsmę vaikų poreikių užtikrinimui, todėl byloje šiuo pagrindu buvo nukrypta nuo lygių dalių principo ir motinai, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai, priteista didesnė turto dalis.

- Sutuoktinė serga liga – išsėtine skleroze, dėl ko neturi galimybės dirbti bei gauti pajamų tiek pragyvenimui, tiek ir savo sveikatos priežiūrai užtikrinti. Sutuoktinis taip pat turėjo sveikatos problemų (patyrė infarktą), tačiau liekamųjų reiškinių, dėl kurių negalėtų dirbti, nėra. Atitinkamai dėl sutuoktinės sveikatos būklės teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir sutuoktinei priteisė 65/100 turto, tuo tarpu sutuoktiniui – 35/100 turto.

Tai tik keletas pavyzdžių iš realių bylų, kada buvo santuokos nutraukimo metu dalijamas sutuoktinių turtas. Tačiau svarbu suprasti, kad bylose visas aplinkybes reikia įrodyti, todėl vien pasakymas, kad „aš mokėjau iš savo pinigų“ arba „mano tėvai man davė pinigų“, tačiau neturint jokių įrodymų nebus pagrindas turtą priteisti tik vienam iš sutuoktinių. Kita vertus, teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir matydamas poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo (pvz., siekiant apsaugoti vaikų interesus), turtą gali padalinti ne 50/50, pvz. 30/70 principu savo iniciatyva.

Komercinė teisė, šeimos teisė, darbo teisė, skolų išieškojimas, viešieji pirkimai.

Skyrybų būna įvairiausių. Vieniems sutuoktiniams - tai kelis metus trunkantis procesas, kurio metu yra pateikiamos teism...
25/09/2023

Skyrybų būna įvairiausių.

Vieniems sutuoktiniams - tai kelis metus trunkantis procesas, kurio metu yra pateikiamos teismams intymiausios sutuoktinių gyvenimo akimirkos, susirašinėjimai, garso įrašai, samdomi privatūs detektyvai, slapčia iššvaistomas turtas, kad kitai pusei liktų kuo mažiau, vaikų nuteikinėjimas ir t.t. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai buvę sutuoktiniai iškelia vakarėlį skyrybų proga (na, čia jau užsienyje labiau pasitaikantys atvejai).

Vis dėlto Lietuvoje sutuoktiniams dažniausiai pavyksta perlipti savo principus, palikti nuoskaudas praeityje ir bendru sutikimu susitarti nutraukti jų santuoką bei pradėti naują gyvenimo etapą.

Santuoką bendru sutikimu galima nutraukti 2 būdais – teismine tvarka arba notarine tvarka. Abiem atvejais būtina, kad:

- nuo santuokos sudarymo būtų praėję daugiau negu vieneri metai;
- abu sutuoktiniai būtų sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
- abu sutuoktiniai būtų visiškai veiksnūs šioje srityje.

Nesant bent vienos iš šių sąlygų, santuoka bendru sutikimu negali būti nutraukiama. Tokiu atveju reikia inicijuoti kitus procesus (pvz., teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės).

Kada reikia kreiptis į notarą, o ne teismą, kai norima nutraukti santuoką bendru sutikimu? Tuo atveju, jei sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

Jei netenkinamos šios sąlygos (pvz., sutuoktiniai turi bendrą vaiką), santuoka nutraukiama teismine tvarka.

Žinoma, susitarimo neužtenka, kartu reikia teismui arba notarui pateikti reikalingus dokumentus (pvz., sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo, pareiškimą notarui dėl sąlygų patvirtinimo, kreipimąsi į kreditorius ir pan.).

15/09/2023

Darbo kodekse numatyta galimybė bet kuriai iš šalių pasiūlyti viena kitai nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Nuostata atrodo aiški, logiška, tačiau praktikoje neretai pasitaiko „gudravimų“ ir užslėptų visai kitų tikslų siūlant nutraukti darbo santykius „draugiškai“, pvz.:

- Siūloma darbo sutartį nutraukti bendru sutarimu, nors darbuotojas turi teisę darbo sutartį nutraukti kitu pagrindu ir gauti didesnę išeitinę išmoką.

Pvz., darbuotojas įmonėje dirba 2 metus ir darbuotojui jau 2 mėnesius nėra mokamas darbo užmokestis. Darbdavys nurodo, kad įmonės padėtis sunki, todėl siūlo draugiškai nutraukti sutartinius santykius ir dar „geranoriškai“ sumokėti 1 mėn. išeitinę. Atrodo viskas kaip ir šaunu? Tačiau darbuotojas, esant tokiai situacijai, turi teisę nutraukti darbo sutartį visai kitu pagrindu – dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.) ir gauti 2 jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką. Taigi, už „draugiško pasiūlymo“ pasirodo slepiasi 1 mėn. išeitinės išmokos nemokėjimas.

- Kitas pvz., – darbdavys teigia, kad darbuotojas netinkamai bendrauja su kolegomis, darbdaviu, neigiamai atsiliepia apie darbdavį, nevykdo tam tikrų pavedimų. Todėl nurodoma darbo sutartį nutraukti arba bendru sutarimu ir gauti 1 VDU dydžio išeitinę, arba darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės be jokių išeitinių.

Neretai darbuotojai pasijaučia įspausti į kampą ir sutinka su tokiomis sąlygomis, tačiau vėl gi, faktiškai tokioje situacijoje darbdavys net neturi jokios teisės nutraukti darbo sutarties dėl darbuotojo kaltės (pagrindas fiktyvus). Nurodytu atveju darbdavys galėtų atleisti darbuotoją nebent DK 59 str. pagrindu, t. y. esant darbdavio valiai, tačiau papildomai darbdavys privalėtų išmokėti ne mažesnę nei 6 VDU išeitinę išmoką. Taigi vėl siekiama išvengti didesnių išeitinių mokėjimo darant spaudimą darbuotojui.

Ir čia tik keli pavyzdžiai, kada darbdavys galimai piktnaudžiauja savo padėtimi ir siekia nutraukti darbo santykius su minimaliais finansiniais praradimais.

Kiekvienu atveju, gavus pasiūlymą nutraukti darbo santykius darbdavio siūlomomis sąlygomis (kad ir kokia tai stresinė būtų situacija), nereikia skubėti priimti sprendimą (net ir DK numatyta, kad galima 5 d. d. pagalvoti prieš atsakant į pasiūlymą). Visada geriau pasikonsultuoti su teisininku ar Valstybinės darbo inspekcijos specialistais ir įsitikinti, ar Jūsų atveju nėra pažeidžiami Jūsų teisiniai interesai.

Komercinė teisė, šeimos teisė, darbo teisė, skolų išieškojimas, viešieji pirkimai.

Address

V. Kudirkos Gatvė 18 (2 Aukštas), Tauragė
Taurage

Opening Hours

Monday 09:00 - 18:00
Tuesday 09:00 - 18:00
Wednesday 09:00 - 18:00
Thursday 09:00 - 18:00
Friday 09:00 - 18:00

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Advokatė Edita Pocienė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Advokatė Edita Pocienė:

Share