30/05/2026
LAT išaiškino, kaip nustatoma kompensacija už sutuoktinio asmeninio turto neesminį pagerinimą
Formuodamas teismų praktiką dėl LR CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog, byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ir (ar) bendromis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 (50 punktas); 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023 (71 punktas); 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1120/2025 (82 punktas)).
Pažymėtina, kad LR CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma dėl turto esminio pagerinimo bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) teisinių pasekmių, tačiau šeimos teisės normos neįtvirtina kriterijų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl kompensacijos sutuoktiniui, savo darbu ir lėšomis prisidėjusiam prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminio pagerinimo. Įstatymas taip pat nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus teismas turėtų nustatyti vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminių pagerinimų vertę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-36-943/2026 išaiškino, kad tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjo prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminio pagerinimo, kompensacijos dydis už tokį prisidėjimą nustatytinas taikant daiktinės teisės nuostatas.
LR CK 4.10 straipsnyje įtvirtinta daikto išlaidų samprata. Pagal šio straipsnio 1 dalį, daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Atitinkamai įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo (LR CK 4.10 str. 2 d.), o ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (LR CK 4.10 str. 3 d.).
Kasacinio teismo praktikoje išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021 (38 punktas)).
Priskiriant daikto išlaidas vienai iš minėtų kategorijų, be kita ko, gali būti remiamasi statybų teisės normomis. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punktą, statinio paprastasis remontas (atitinka LR CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant; pagal to paties straipsnio 53 punktą, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Įvertinus statinio remonto darbų apibrėžtį, galimą daikto naudingo tarnavimo laikotarpį, konstatuotina, jog, santuokos nutraukimo byloje sprendžiant dėl sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminio pagerinimo, gynimo būdo (kompensacijos), spręstina pagal atliktų statybos darbų rūšį (paprastasis ar kapitalinis remontas). Vienam iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjus prie kitam sutuoktiniui priklausančio daikto kapitalinio remonto, nors toks prisidėjimas ir nebuvo pripažintas sudarančiu pagrindą pripažinti pagerintą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, išlaidas patyrusiam sutuoktiniui turi būti kompensuota. Tačiau minėta teisinių santykių specifika lemia ir tai, kad sprendžiant dėl tokio reikalavimo neturi būti apsiribojama tik kompensavimu už atliktus kapitalinio remonto darbus. Teismas, įvertinęs atliktų paprastojo remonto darbų pobūdį, jų atlikimo laiką iki santuokos nutraukimo, galimą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį, turi teisę spręsti ir dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės normas ir pateiktus išaiškinimus, minėtoje byloje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pagerinimo kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, kai atlikti pagerinimai nepripažįstami esminiais: teismas, spręsdamas dėl kompensacijos sutuoktiniui, asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjusiam prie turto, kuris yra asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė, neesminio pagerinimo, remdamasis daiktinės teisės (LR CK 4.10 str.) ir statybos teisės normomis, turi įvertinti atliktų remonto darbų pobūdį, darbų atlikimo laiką iki santuokos pabaigos, prognozuojamą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį. Tik nustatęs atliktų darbų pobūdį ir kitus reikšmingus kriterijus, teismas gali spręsti dėl kompensacijos pobūdžio – atlyginti patirtas išlaidas ar kompensuoti dėl atliktų darbų įvykusį turto vertės pokytį – ir jos dydžio.
Sprendžiant dėl kompensacijos už asmeninio turto neesminius pagerinimus, taikytina bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – teisiškai reikšmingų faktų, sudarančių pagrindą kompensuoti sutuoktiniui už neesminius kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis tokios kompensacijos (LR CPK 12, 178 str.).
Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos tikslai yra bendri (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
Gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip, lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui – šeimai kurti ir išlaikyti.
Kompensacijai apskaičiuoti byloje kaip įrodymas gali būti teikiamas ir turto vertinimo aktas, skirtas turto pagerinimų vertei nustatyti, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012) arba vieno iš sutuoktinių panaudotų lėšų indėlis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).
Kasacinis teismas kaip kompensacijos apskaičiavimo galimybę yra nurodęs ir turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizę, kurios metu siekta nustatyti ne rekonstruoto pastato vertę, o pastato pagerinimų vertę. Pažymėtina ir tai, kad turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadinasi, ir statybos darbų kaina turi būti nustatoma ir dalytina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018 (39 punktas)).
