11/05/2020
Tokiais momentas, pagalvoji, teisingumas nėra savaiminis dalykas. Realybėj dėl jo reikia laaabai stipriai pakovoti, pasistengti ir svarbiausia - eiti iki galo, kad netektų gailėtis, jog ne viską buvai padaręs siekiant teisingumo. Istorija (byla) prasidėjo labai nelinksmai - žmogus darbe patyrė elektros traumą- ištiko klinikinė mirtis ir tik šalia buvusio bendradarbio suteiktos pagalbos - gaivinimo - dėka, jis gali švęsti jau du gimtadienius per metus. Trauma įvyko kai, kai darbuotojui nustatinėjant/šalinti gedimą gatvių apšvietimo linijoje, buvo įjungta elektros įtampa. Taigi, prasidėjo įprastos procedūros - pradėtas ikiteisminis tyrimas, laukiama darbo inspekcijos ir valstybinės energetikos inspekcijos išvadų. Įsijungė ir darbdavio gynybinė reakcija – visą atsakomybę ketinant perkelti pačiam nukentėjusiajam darbuotojui. Nors UAB, kurios pavadinimo neminėsiu , yra Kauno savivaldybės kontroliuojama bendrovė, kuri užtikrina Kauno gatvių apšvietimą ir, atrodytų, „valdiškoje“ įmonėje turėtų būti daugiau bent jau biurokratinės tvarkos, teko tik stebėtis, kaip anksčiau bendrovėje nebuvo panašių įvykių ar laidotuvių. Įvertinus, kokias priemones/įrankius darbdavys yra suteikęs darbuotojams ir kaip organizuojami darbai – mano galva darbuotojai kiekvieną diena rizikuoja panašiai, kaip kareiviai fronto linijose, kur žūtys neišvengiamos. Žinoma - energetika ir energetikų darbą reglamentuojantys teisės aktai yra labai specifiniai, reikalaujantys specialių žinių ir tos srities supratimo, tad ikiteisminį tyrimą atliekantys tyrėjai mieliau linko priimti solidžios bendrovės versijas, nei nukentėjusiojo aiškinimus. Rezultate, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne vieną ir ne du kartus, kiekvieną kartą teko tokius sprendimus skųsti. Kiekvieną kartą teko „ant padėklo“ teikti tyrėjams informaciją kur/kokius įrodymus reikėtų rinkti, kokios darbų saugą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, argumentais paneiginėti darbdavio keliamas versijas. Bylai pasiekus teismą, kaip galima buvo tikėtis, bendrovės vadovas, kuris labiausiai atsakingas už visą tvarką bendrovėje ir investavimą į darbuotojų saugos priemones, sekė bylą pats saugiai sėdėdamas poste, o teisiamųjų suolan sėdo vidurinės grandies vadovas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, surašyto kaltinimo ribose priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, apygardos teismas bendrovės ir teisiamojo apeliacinius skundus atmetė. Byla tesėsi 3 metus... Kaip ir „happy end“, klientas gyvas, civ. ieškinys jau apmokėtas, tik jokio darbdavio atsiprašymo, apgailestavimo ar pan... Įdomu, ar darbdavys išvadas padarė. Visgi rezultatas pasiektas – įrodyta, kad visų pirma darbdavys yra atsakingas už saugias darbo sąlygas.
