Statybos pramonės arbitražo teismas

26/03/2017

Kada ir kaip ginčus galima nagrinėti arbitraže?

Diskutuojant su rinkos dalyviais apie galimybę ginčus nagrinėti arbitraže bei tokio nagrinėjimo privalumus, dažnai sulaukiame klausimo, kada ir kaip galima kreiptis į arbitražo instituciją. Atsakymas į šį klausimą toks – „...tai dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų...“ (LR komercinio arbitražo įstatymo 3 str. 5 d.).

Nors tai ir skamba pakankamai paprastai, norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog daugeliu atvejų, kilus ginčui, šalys nėra linkusios bendradarbiauti. Tuomet pasiekti bet kokį susitarimą, kaip ir susitarimą dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže - yra sunku.

Taigi, jei nesate linkę ilgai bylinėtis teismuose ir nenorite, kad apie Jūsų turėtas ar turimas bylas bei jų nutartis visi norintys skaitytų http://rekvizitai.vz.lt/ ar kitame tinklapyje – jau sudarinėdami rangos, projektavimo, prekybos ar panašias komercines sutartis, numatykite jose arbitražinę išlygą (http://www.spat.lt/arbitrazine-islyga) tam, kad galintys kilti ginčai būtų nagrinėjami arbitraže.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui, šalys vienašališkai negali atsisakyti arbitražinio susitarimo. Teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. (LR komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d.). Labai svarbu ir tai, kad sudarant arbitražinę išlygą, būtų įvardinta konkreti arbitražo institucija, priešingu atveju toks susitarimas bus laikomas negaliojančiu.

Sėkmės darbuose!

26/09/2016

Naudinga informacija, skirta nuomuotojams ir nuomininkams.

Komentarai

02/07/2016

Komerciniai ginčai ir Sun Zi (544 m.pr.Kr.- 496 m.pr.Kr.) išmintis knygoje „Karo menas“

Verslo rinkos dalyviai savo veikloje, priversti nuolat bendradarbiauti, derėtis bei rungtis tarpusavyje. Vieni tai daro sąžiningai ir garbingai, kiti pasitelkia apgaulę, manipuliaciją, šantažą. Todėl natūralu, jog šiuose procesuose kyla ginčai, pereinantys į teisminį nagrinėjimą - karą.

"... tie, kurie nesupranta visų kariavimo sunkumų, nesuvokia ir karo naudos."

Dažnas rinkos dalyvis atsisako minties teisiniu keliu ginti savo interesus ir pasitraukia, nes baiminasi, jog pats procesas pareikalaus daug laiko bei finansinių resursų.

"... nė vienai valstybei užsitęsę karo veiksmai neatnešė naudos."

Kiekvienas užsitęsęs ginčo nagrinėjimas, kaip ir užsitęsę karo veiksmai, nualina tarpusavyje kovojančias šalis ir pergalės kaina neretai pasidaro per didelė net ir oponentą įveikusiajai šaliai, ar net visai praranda prasmę.

Ginti savo teises ir interesus – būtina, tačiau pats teisinis procesas turi būti maksimaliai trumpas, kad būtų efektyvus. Kaip alternatyvą ilgam bylinėjimuisi teismuose, šalys, sudarydamos komercinius sandorius, gali rinktis arbitražą, kaip galimų ginčų sprendimo būdą. Kadangi arbitražas vyksta daug operatyviau ir nėra nagrinėjamas keliose instancijose (negali būti skundžiamas materialiniu pagrindu) – šalims nereikia dėl to pačio ginčo kaskart atnaujinti bei tęsti varginančių karo veiksmų.

Daugiau informacijos rasite internete www.spat.lt