Teisinės paslaugos Kaunas

03/07/2026

💸 Žmogus naudojamas kaip tarpininkas nusikalstamoje pinigų schemoje.
💻 Socialinėse platformose jau ilgą laiką plinta pasiūlymai lengvai užsidirbti: darbas iš namų, laisvas grafikas, jokių investicijų, jokių pardavimų. ⚠️ Tačiau neretai už tokių pasiūlymų slepiasi vadinamosios „pinigų mulo“ (ang. money mule) schemos.
🔁 Paprastai asmeniui pasiūloma naudoti savo „Revolut“ ar kitą banko sąskaitą svetimų pinigų gavimui, pasilikti dalį sumos kaip atlygį ir likusias lėšas persiųsti nurodytiems gavėjams.
🚫 Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprasta administracinė ar logistinė veikla, tačiau iš tikrųjų tokios operacijos gali būti susijusios su lėšomis, gautomis iš sukčiavimo ar kitų nusikalstamų veikų.
‼️ Paprastai tokių schemų organizatoriai sau naudoja suklastotus, perimtus ar netikrus socialinių platformų profilius ieškant tarpininkų pinigų gavimui.
⚙️ Schema veikia taip:
➡️ sukčiai socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose ar kitose platformose siūlo parduoti prekes, kurių iš tikrųjų neturi ir neketina pristatyti;
➡️ pirkėjai sąžiningai perveda pinigus, tikėdamiesi gauti prekę, tačiau vėliau lieka ir be pinigų, ir be prekės;
➡️ tam, kad būtų sunkiau nustatyti tikruosius organizatorius, pirkėjų pinigai nukreipiami ne į sukčių sąskaitas, o į trečiųjų asmenų sąskaitas, tam ir pasitelkiami tarpininkai (pinigų mulai);
➡️ tarpininkai perveda gautas pinigų sumas organizatoriams:
⬇️ dažniausiai į tarptautines bankų sąskaitas valstybėse, kuriose nėra valstybių teisinio bendradarbiavimo susitarimų tam, kad atsekti organizatorių tapatybes;
⬇️ arba pinigų gavimui užsienio valstybėse naudojami kitų tarpininkų duomenys ir dėl sudėtingos schemos naudojimo organizatorių tapatybės taip pat neatsekamos;
⬇️ tokiu būdu sukčiai nutraukia pinigų judėjimo grandinę ir paslepia savo tapatybę;
➡️ būtent todėl pirmasis asmuo, kurį mato nukentėjusieji, bankai ir teisėsaugos institucijos, dažnai būna tas, kurio vardu registruota sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai už prekę;
➡️ nukentėjusysis banko išraše mato konkretų vardą, pavardę ir sąskaitos numerį, todėl natūraliai mano, kad būtent šis asmuo gavo jo pinigus už prekę.
👮‍♀️ Nors kiekviena situacija vertinama individualiai ir kaltę turi nustatyti tik kompetentingos institucijos, praktikoje tokiems tarpininkams tenka aiškintis teisėsaugai, teikti paaiškinimus dėl atliktų operacijų ir įrodinėti, kad jie nėra bendrininkai, o patys tapo schemos dalimi nevisiškai suprasdami jos esmę.
‼️ Tokiose schemose dalyvaujantys tarpininkai dažnai patys tampa nukentėjusiaisiais, nes:
⭕️ negauna žadėto atlygio;
⭕️ praranda prieigą prie banko ar mokėjimo paskyrų;
⭕️ susiduria su sąskaitų įšaldymu ar apribojimais;
⭕️ gali būti įtraukti į finansų įstaigų rizikos vertinimo sistemas;
⭕️ sulaukia teisėsaugos institucijų dėmesio dėl per jų sąskaitas vykdytų operacijų.
❌️ Tačiau praktikoje dažnu atveju tokie tarpininkai taip pat patys turi atlyginti žalą, kurią patyrė prekių negavę nukentėjusieji, nes tikrieji organizatoriai yra neatsekami.
📢 Šiandien tai perskaitėte jūs. Rytoj tokį pasiūlymą gali gauti jūsų artimasis, draugas ar vaikas. Todėl apie tokias schemas verta kalbėti ir įspėti vieni kitus.

29/05/2026

❗️Tai galimai vienas rimčiausių asmens duomenų apsaugos pažeidimų Lietuvoje.
🤦‍♀️Viešai skelbiama, kad galėjo būti neteisėtai atskleista daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro išrašų.
🛡️Juose – ne tik vardai ar pavardės, bet ir asmens kodai, gimimo datos, turto adresai, nuosavybės duomenys bei juridiniai faktai.
🚨Tai reiškia, kad tretieji asmenys galėjo gauti itin jautrią informaciją apie žmonių turtą ir tapatybę.
⁉️Tokie duomenys gali būti naudojami:
❌️tapatybės vagystėms kuriant padirbtus asmens dokumentus;
❌️finansiniam sukčiavimui naudojant bankų ir kitų įstaigų vaidmenis;
❌️įvairaus pobūdžio apgaulėms naudojant svetimus asmens duomenimis;
❌️bandymams perimti telefono numerius ar asmenines prisijungimų paskyras;
❌️net fizinio saugumo grėsmėms, kai žinoma, kur žmogus gyvena ir kokį turtą valdo ir t. t.
⚠️Pačios pažeidžiamiausios asmenų grupės išlieka vyresnio amžiaus asmenys, tačiau padidintas atsargumas taikomas visiems.
🔒Pagal BDAR, valstybės institucijos privalo užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.
⚖️Jei nustatoma, kad duomenys buvo nepakankamai apsaugoti arba nebuvo imtasi adekvačių saugumo priemonių, nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.
💸Svarbu suprasti, kad žala nėra tik „pavogti pinigai“.
🟢Teismų praktika pripažįsta ir neturtinę žalą:
✅️stresą;
✅️nerimą;
✅️nesaugumo jausmą;
✅️kontrolės praradimą dėl savo duomenų;
✅️baimę dėl galimo sukčiavimo ateityje.
📍Vien faktas, kad žmogaus jautrūs duomenys atsidūrė nežinomų asmenų rankose, jau gali būti pagrindas reikalauti kompensacijos, jei įrodoma reali neigiama pasekmė ar emocinis poveikis.
🕵️‍♀️Šiuo metu dar vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl anksti kategoriškai teigti, kas tiksliai atsakingas.
❗️Tačiau jei paaiškėtų, kad:
🔴saugumo priemonės buvo nepakankamos;
🔴prieigų kontrolė neveikė tinkamai;
🔴nebuvo užkardyta akivaizdi rizika;
🔴institucijos reagavo pavėluotai,
tuomet ieškiniai dėl žalos atlyginimo būtų visiškai realūs.
💡Ką verta padaryti jau dabar:
▶️pasitikrinti, ar jūsų asmens duomenys pateko tarp nutekintų duomenų;
▶️pasikeisti svarbiausių asmeninių paskyrų slaptažodžius;
▶️įjungti dviejų faktorių autentifikaciją;
▶️būti itin atsargiems dėl skambučių, SMS ar el. laiškų, kuriuose naudojami jūsų asmeniniai duomenys;
▶️fiksuoti galimus bandymus sukčiauti – tai gali tapti svarbiais įrodymais ateityje.
🛡️Jei valstybė renka jautriausius asmens duomenis, ji privalo užtikrinti ir jų apsaugą.
🚨Tokie incidentai turi turėti ne tik paaiškinimus, bet ir atsakomybę.

01/05/2026

⚖️ Ar nepilnamečius reikia bausti?
🤔 Nepilnamečių padaryti teisės pažeidimai kelia sudėtingus svarstymus apie tai, ar bausmė yra tinkamiausias atsakas, kai nusikalsta dar besiformuojanti asmenybė?
📌 Lietuvoje nepilnamečiai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn – dažniausiai nuo 16 metų, o už sunkius nusikaltimus net nuo 14 metų. Tai reiškia, kad įstatymai pripažįsta jų atsakomybę, bet kartu vertina jų amžių ir brandą.
👮‍♀️ Nepilnamečiams gali būti taikomos įvairios baudžiamosios atsakomybės formos: priežiūros priemonės, viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda, areštas ar, išimtiniais atvejais, laisvės atėmimas. Tačiau pagrindinis tikslas dažniausiai nėra nubausti, o pirmiausia padėti keistis.
🚨 Ar reali laisvės atėmimo bausmė visada yra išeitis? Bausmė gali sustabdyti netinkamą elgesį, bet ji ne visada išsprendžia tikrąją problemą.
🔍 Kodėl nepilnamečiai nusikalsta?
💔 problematiška šeimos aplinka;
😔 smurtas namuose;
👥 bloga draugų įtaka ar bendraamžių spaudimas;
📉 skurdas ir socialinė atskirtis;
🧠 psichologiniai sunkumai, emocinės problemos ar tinkamo dėmesio stoka;
🚬 priklausomybės ir t.t.
🫂 Šie veiksniai rodo, kad nusikalstamas elgesys dažnai yra ne vien asmeninio pasirinkimo, bet ir aplinkos pasekmė.
👥 Tėvai (ar globėjai) pagal įstatymą atstovauja nepilnamečiui teisme ir kitose institucijose:
☑️ gina jo teises ir interesus;
☑️ tam tikrais atvejais atsako@ prieš nukentėjusį asmenį dėl padarytos žalos atlyginimo.
Tai reiškia, kad atsakomybė dažnai tenka ne tik vaikui, bet ir jo įstatyminiams atstovams.
🔴 Visgi, baudžiamoji atsakomybė palieka žymą visam gyvenimui, tai galbūt svarbiausia ne tik nubausti, bet ir padėti nepilnamečiui su:
📚 švietimu;
🫂 psichologine pagalba;
👨‍👩‍👧 šeimos stiprinimu;
🎯 užimtumu ir prevencija.
⚖️ Atsakomybė yra tikrai svarbi, bet nepilnamečiai dar tik formuojasi kaip asmenybės.
🙌 Kartais viena suteikta galimybė gali pakeisti visą gyvenimą.

20/04/2026

🚫 Ne, be sutikimo to daryti negalima, ypač jei asmuo yra atpažįstamas.
🤖 Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasitaiko situacijų, kai vienas asmuo be kito asmens sutikimo naudoja jo atvaizdą, pasitelkdamas dirbtinį intelektą.
❌ Tokiu būdu sukuriamos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose realus, atpažįstamas žmogus vaizduojamas situacijose, kurios niekada neįvyko. Kartais tokie vaizdai būna provokuojantys, klaidinantys ar net žeminantys.
💡 Teisiniu požiūriu svarbu suprasti keletą dalykų:
🔶️ net jeigu vaizdas sukurtas dirbtinai, tačiau jame aiškiai atpažįstamas konkretus asmuo, tai laikoma jo atvaizdo naudojimu ir tokiam naudojimui paprastai būtinas asmens sutikimas;
🔶️ tokie veiksmai gali pažeisti ne tik teisę į atvaizdą, bet ir garbę, orumą bei privatų gyvenimą, ypač tais atvejais, kai sukuriamas klaidingas įspūdis apie asmens elgesį ar santykius;
🔶️ pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), veido atvaizdas gali būti laikomas asmens duomenimis, todėl jo naudojimas be teisėto pagrindo (sutikimo) gali pažeisti duomenų apsaugos reikalavimus;
🔶️ atsakomybė gali būti įvairi – reikalavimas pašalinti turinį, civilinė (žalos atlyginimas, neturtinė žala), tam tikrais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė, jei turinys žemina ar klaidina.
❗ Svarbiausia taisyklė paprasta: jei žmogus yra atpažįstamas ir nėra davęs sutikimo, jo atvaizdo naudojimas – net ir dirbtinai sugeneruotame turinyje – gali būti laikomas teisės pažeidimu.
⬇️ Yra kelios išimtys, kada galima naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo, bet jos ribotos:
☑️ vieši asmenys (pvz., politikai, žinomi žmonės) – tik jei naudojama informavimo, o ne komerciniais ar klaidinančiais tikslais atba turinys susijęs su viešu interesu;
☑️ vieši renginiai – jei asmuo matomas kaip renginio dalis ir nėra pagrindinis objektas, tačiau atvaizdas negali būti ,,ištrauktas'' ir naudojamas klaidinančiai;
☑️ meninė ar kūrybinė veikla – kuriamas turinys, bet čia svarbu nepažeisti žmogaus garbės, orumo ar privatumo.

14/04/2026

✅️ Taip, gali, tačiau tik griežtai laikantis teisės aktų ir sutarties sąlygų.
📈 Pastaruoju metu kelionių organizavimo praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai organizuotų turistinių kelionių kainos po sutarties sudarymo yra didinamos remiantis degalų kainų svyravimais.
🛡️ Nors tam tikrais atvejais tokia kainų korekcija gali būti numatyta kelionės organizavimo sutartyje, ji turi griežtas teisines ribas, ypač vartotojų teisių apsaugos kontekste.
⬇️ Kainos didinimas nėra laisvai pasirenkamas – jis galimas tik esant objektyvioms priežastims, pvz.:
🔸️ dėl degalų ar transporto kaštų padidėjimo;
🔸️ dėl mokesčių ar rinkliavų pasikeitimų;
🔸️ dėl kitų sutartyje aiškiai numatytų išlaidų pokyčių ir pan.
⚠️ Jeigu po sutarties sudarymo kelionės kaina padidėja reikšmingai (daugiau nei 8 %), vartotojas turi teisę:
➡️ nutraukti sutartį;
➡️ atgauti visus sumokėtus pinigus (įskaitant avansą);
➡️ nemokėti jokių nutraukimo baudų.
🛡️ Ši teisė yra esminė vartotojų apsaugos garantija ir negali būti panaikinta sutartimi.
🔁 Praktikoje, kas dažnai siūloma, tai perkelti sumokėtą avansą kitai pasirinktai kelionei, kuri gali būti pigesnė, tačiau pas tą patį kelionių organizatorių.
📌 Teisiniu požiūriu, kainos keitimo ir sutarties nutraukimo sąlyga turėtų būti laikoma viena iš esminių sutarties sąlygų, nes ji tiesiogiai lemia vartotojo finansinę riziką ir apsisprendimą dėl kelionės įsigijimo.
Tačiau praktikoje ši nuostata dažnai:
🔴 nėra aiškiai išskiriama kaip esminė sąlyga;
🔴 pateikiama tarp daugelio kitų standartinių „smulkiu šriftu“ parašytų sąlygų, kurių vartotojas paprastai neskaito pasirašydamas sutartį;
🔴 bendrai nepakankamai apie tai komunikuojama ir nepabrėžiama vartotojui sudarant sutartį.
Dėl to vartotojas dažnai:
❗ nežino apie teisę nutraukti sutartį be nuostolių:
❗ nesupranta, kad 8 % riba yra teisiškai reikšminga;
❗ priima sprendimą remdamasis neišsamia ar nepakankamai akcentuota informacija.
⚠️ Šiuo metu praktikoje pastebima standartinė situacija, kai:
⭕️ su vartotoju buvo sudaryta sutartis dėl kelionės už galutinę kainą X;
⭕️ vėliau kelionių organizatorius vieną kartą padidino kainą;
⭕️ po to atliekamas dar vienas kainos padidinimas;
⭕️ bendras padidėjimas viršija 8 % ribą.
❗ Tačiau vartotojas neinformuojamas aiškiai apie teisę nutraukti sutartį be nuostolių.
⬇️ Vietoje to jam siūloma:
🟠 sutikti su padidinta kaina, arba
🟠 nutraukti sutartį ir prarasti sumokėtą avansą ar net visą sumą, jeigu kelionė pilnai apmokėta.
⚖️ Tokia praktika gali kelti rimtų teisinių problemų:
⚠️ vartotojo teisės nutraukti sutartį nepagrįstas ribojimas;
⚠️ galimai nesąžininga komercinė praktika;
⚠️ nepakankamas informavimas apie esmines sutarties sąlygas.
Vartotojas turi būti:
📢 aiškiai informuotas apie bendrą kainos padidėjimą (%);
📢 informuotas apie teisę nutraukti sutartį;
📢 informuotas laiku, kad galėtų realiai pasinaudoti savo teise.
📌 Išvada - kainos didinimas dėl degalų kainų svyravimų gali būti teisėtas, tačiau tik jei:
☑️ laikomasi sutarties ir teisės aktų;
☑️ užtikrinamas visiškas skaidrumas;
☑️ vartotojui realiai suteikiama teisė nutraukti sutartį be nuostolių, kai viršijama 8 % riba.

10/04/2026

✅️ Trumpas atsakymas – taip, už tokius veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė.
🖕 Vidurinio piršto rodymas yra laikomas nepadoriu gestu, todėl tokio gesto rodymas viešame renginyje gali būti laikomas viešosios tvarkos pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį.
🤔 Visgi, viskas priklauso nuo nustatytų aplinkybių.
⚖️ Atsakomybė gali kilti, jei:
– gestas yra akivaizdžiai nepadorus ar įžeidžiantis;
– jis nukreiptas į konkretų asmenį ar asmenų grupę;
– sukelia konfliktą ar trikdo viešąją tvarką;
– vyksta viešame renginyje (pvz., koncerte ar varžybose).
❗ Tačiau: jei tai pavienis veiksmas, nesukėlęs jokių pasekmių ar konfliktų, arba nėra skundo, pareigūnai gali nuspręsti, kad pažeidimas nereikšmingas ir atsakomybė netaikoma.
📋 Esmė: svarbiausia ne pats gestas, o jo kontekstas ir poveikis aplinkiniams. Be skundo tokios situacijos dažnai lieka „pilkojoje zonoje“, bet su skundu – tampa oficialia byla.
👮‍♀️ Kai yra pateiktas skundas, policija privalo reaguoti, pradedama administracinė teisena, situacija vertinama pagal viešosios tvarkos pažeidimą.
💸 Pažeidimo pasekmės - skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų.
🫣 Įdomu tai, kad dėl viešojoje vietoje vykstančiame renginyje padaryto nusižengimo gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo 6 mėnesių iki 2 metų.
📌 Kitaip tariant, sankcijos tikslas – ne tik nubausti, bet ir užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje, ypač ten, kur susirenka didelės žmonių minios.
👉 Žinoma, ši priemonė nėra taikoma automatiškai – ji skiriama tik įvertinus konkrečias aplinkybes, pvz., pažeidimo pobūdį, jo intensyvumą, pasikartojimą ar poveikį aplinkiniams.
📲 Jei įdomi teisinė informacija ir praktiniai paaiškinimai – sek mano profilį.

09/04/2026

📌 Esminis skirtumas – pavojingumo laipsnis.
🤔 Praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai tas pats ar labai panašus asmens elgesys gali užtraukti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Tad kaip atskirti?
✅️ Administracinė atsakomybė taikoma už mažesnio pavojingumo pažeidimus, tuo tarpu baudžiamoji – už pavojingesnes veikas, kurios daro didesnę žalą visuomenei ar atskiriems asmenims.
⬇️ Teisinis reglamentavimas
Administraciniai nusižengimai reglamentuojami Administracinių nusižengimų kodekse.
Nusikalstamos veikos – Baudžiamajame kodekse.
◼️ Vertinimo kriterijai
Sprendžiant, kokia atsakomybė taikytina, paprastai vertinama:
✔ padarytos žalos dydis;
✔ veikos pobūdis ir pasekmės;
✔ kaltės forma;
✔ pakartotinumas;
✔ subjektas (pvz., ar veika padaryta verslo, tarnybos kontekste) ir t. t.
⚖️ Dažniausios ribinės situacijos praktikoje:
🔸 vagystės – smulkios vertės turtas (administracinė) vs. didesnės vertės turtas ar kvalifikuotos aplinkybės (baudžiamoji);
🔸 kelių eismo taisyklių pažeidimai – paprasti pažeidimai (administracinė) vs. pavojingas vairavimas ar sukeltos sunkios pasekmės (baudžiamoji);
🔸 viešosios tvarkos pažeidimai – nedidelis chuliganizmas (administracinė) vs. rimtesni viešosios tvarkos pažeidimai, kai pvz., padaroma žala kitiems asmenims (baudžiamoji);
🔸 mokesčių pažeidimai – klaidos ar nedideli pažeidimai (administracinė) vs. sukčiavimas ar didelė žala valstybei (baudžiamoji);
🔸 neteisėta veikla (pvz., prekyba, darbas) – mastas ir sistemingumas lemia atsakomybės rūšį (administracinė ar baudžiamoji).
❗ Dažniausios problemos:
➡️ neaiškios ribos tarp „mažos“ ir „didelės“ žalos;
➡️ skirtinga institucijų praktika;
➡️ veikų kvalifikavimo klaidos;
➡️ situacijos, kai pradžioje taikoma administracinė atsakomybė, bet vėliau veika perkvalifikuojama į baudžiamąją atsakomybę ir t. t.
💡 Ką svarbu žinoti?
Net ir nedidelis pažeidimas tam tikromis aplinkybėmis gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika – todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.

27/03/2026

👤 „Ai, čia tik administracinė bauda…“ – ar tikrai?
🤔 Daugelis galvoja, kad administracinė bauda – tai tik laikinas nemalonumas: sumokėjai ir pamiršai.
⚠️ Bet realybėje ji gali turėti didesnį poveikį, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
💡 Svarbu žinoti, kad administracinės nuobaudos laikomos asmenis charakterizuojančiais duomenimis.
📜 Tai reiškia, kad jos gali būti vertinamos ne tik administracinėje byloje, bet ir kitose teisinėse situacijose.
Jos yra vertinamos kaip duomenys apie tavo elgesį:
➡️ ar laikaisi taisyklių;
➡️ ar linkęs jas pažeidinėti;
➡️ ar tai buvo vienkartinis atvejis, ar tai jau tendencija.
⚖️ Baudžiamosiose bylose administracinės nuobaudos taip pat labai svarbios.
Teismai dažniausiai vertina:
🔹 ar asmuo anksčiau buvo baustas administracine tvarka;
🔹 ar pažeidimai kartojosi;
🔹 ar jie rodo tam tikrą elgesio modelį.
Tokie duomenys gali turėti įtakos:
➡️ bausmės rūšiai;
➡️ bausmės dydžiui;
➡️ atsakomybę lengvinančioms ar sunkinančioms aplinkybėms.
📌 Kitaip tariant:
Net jei administracinė nuobauda nėra teistumas, ji gali tapti rimtu minusu tavo teisiniame „CV“.
💬 Todėl kartais verta ne tik mokėti baudą, bet ir paklausti: „Ar ji tikrai teisėta? Ar galima ją panaikinti?“
📩 Jei turi administracinę bylą – pasitark prieš mokėdamas. Kartais tai reiškia ne tik mažesnę baudą, bet ir geresnę reputaciją.

11/03/2026

Ar žinojai - Lietuvoje kasmet šimtai tūkstančių žmonių nubaudžiami administracine tvarka?

🚔 Dažniausi pažeidimai – KET, viešosios tvarkos pažeidimai, alkoholio vartojimas viešose vietose, smulkūs finansiniai pažeidimai ir t. t.

📌 Kas yra administracinė atsakomybė?
Tai atsakomybė už pažeidimus, kurie nėra nusikaltimai, bet vis tiek užtraukia sankcijas, kaip pvz.:
✔️ įspėjimas;
✔️ bauda;
✔️ teisių atėmimas;
✔️ turto konfiskavimas ir t. t.

⏳ Kiek laiko galioja administracinė nuobauda?
Administracinė nuobauda laikoma galiojančia 1 metus nuo jos įvykdymo. Po to asmuo laikomas nebaustu administracine tvarka.
🧐 Įdomu tai, kad įvykdymas pvz., baudos atveju siejamas su baudos sumokėjimu. Taigi kol asmuo nesumoka baudos, tol nepradeda galioti 1 metų administracinės nuobaudos galiojimo terminas.

📝 Ar galima apskųsti?
TAIP. Sprendimą galima apskųsti per 20 kalendorinių dienų nuo jo gavimo:
➡️ aukštesnei institucijai;
➡️ arba tiesiogiai teismui.
Svarbu: neskubėk mokėti baudos, jei planuoji skųsti – tai gali reikšti sprendimo pripažinimą.

💸 Kodėl kartais siūloma mokėti pusę baudos?
Įstatymas leidžia tam tikrais atvejais sumokėti 50% baudos, jei tai padaroma per nustatytą trumpą terminą (dažniausiai – per 15 dienų).
Tai galioja ne visiems pažeidimams ir ne visada – ypač netaikoma už sunkesnius ar pakartotinius pažeidimus.

👤 Ar administracinė nuobauda turi įtakos reputacijai?
Trumpalaikėje perspektyvoje – taip, ypač jegui:
🔹 reikia pažymos apie baustumą administracine tvarka;
🔹 kandidatuoji į tam tikras pareigas, kur vertinama nepriekaištinga reputacija;
🔹 pažeidimų yra daug ir jie sunkina teisinę padėtį (pvz., baudos dydį) skiriant naują administracinę nuobaudą.

⚠️ Svarbiausia: ne kiekviena administracinė nuobauda skiriama pagrįstai. Procedūriniai pažeidimai, neteisingai surašyti protokolai ar netinkamai įvertintos aplinkybės – dažniausios priežastys, dėl kurių administracinės nuobaudos gali būti panaikinamos.

📩 Turi administracinę bylą?
Pasitark prieš sutikdamas su administracinės nuobaudos galiojimu– kartais tai gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir išsaugoti reputaciją.

23/02/2026

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas indeksuojamas esant atitinkamam vartotojų kainų indeksui, kai nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos sueina 6 mėnesiai iki vasario 1 dienos.

Šioje byloje pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio veiksmų, nes nesutiko su tuo, kaip antstolis indeksavo iš jo priteistą išlaikymą. Pareiškėjas teigė, kad indeksavimas galimas tik praėjus 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismai šioje byloje aiškino teisės aktų nuostatą, kad neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Bylą nagrinėję teismai sutiko su antstoliu, kad 6 mėnesiai skaičiuojami nuo teismo sprendime nurodytos išlaikymo priteisimo datos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo aiškią taisyklę dėl indeksavimo pareigos: sprendžiant, ar išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti indeksuojamas, 6 mėnesiai iki vasario 1 d. skaičiuojami nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos.

Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir įpareigojo antstolį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas indeksuojamas esant atitinkamam vartotojų kainų indeksui, kai nuo t