Pagal įstatymo raidę

Pagal įstatymo raidę Dėl mokamos konsultacijos bei teisinių paslaugų galite kreiptis el. paštu: [email protected]

Esame kvalifikuoti ir profesionalūs teisininkai, teikiantys įvairaus pobūdžio teisines paslaugas šeimos, įmonių, paveldėjimo, draudimo, prievolių, administracinių teisės pažeidimų bei kitose teisės srityse. Mes ne tik rašome ieškinius, skundus, pretenzijas, įvairius prašymus, raštiškas konsultacijas, bet taip pat atstovaujame teismuose, kitose valstybės institucijose bei santykiuose su trečiaisiai

s asmenimis. Mus galite rasti Kaune ir Vilniuje, tačiau taip pat dirbame su klientais iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Esame jauni ir ambicingi, visuomet orientuojamės į kokybę bei kliento lūkesčių pateisinimą.

15/04/2021

Kai skolininkai mėgina išvengti skolų, jie imasi visų įmanomų priemonių. Pasitaiko atvejų, kad skolininkai vengia įsiregistruoti paveldėtą ar kitokių būdu įgytą turtą, nepateikia prašymo dėl išmokų gavimo, patys nesistengia atgauti skolų iš savo skolininkų. Ką tokiais atvejais daryti?

Visų pirma, jeigu skolininkas neįsiregistruoja jam padovanoto ar paveldėto nekilnojamojo turto, kreditorius gali kreiptis į teismą, kad suteiktas leidimas turtą įregistruoti skolininko vardu arba įpareigoti skolininką įregistruoti turtą. Nes tik įregistravus turtą jį galima areštuoti ir iš jo vykdyti skolos išieškojimą.

Antra, jeigu skolininkas pats nesikreipia dėl išmokų mokėjimo ar skolų atgavimo, tuomet galima kreiptis su netiesioginiu ieškiniu į skolininko skolininkus ir tiesiogiai prašyti priteisti skolą.

Jeigu skolinga įmonė, kuri neteisėtais direktoriaus veiksmais sukėlė konkrečiam kreditoriui žalą, galima tiesiogiai pareikalauti direktoriaus atsakomybės, jeigu įrodomos žalos kilimo sąlygos ir kad žala buvo padaryta šiam konkrečiam kreditoriui.

Dėl teisinių paslaugų kreipkitės el. paštu [email protected]

07/04/2021

Susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje padaugėjo atleidimų iš darbo. Nenorėdami mokėti išeitinių išmokų, kartais darbdaviai piktnaudžiauja ir atleidžia darbuotoją dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Tačiau darbdavys ne tik turi įrodyti realų (o ne formalų) darbo drausmės pažeidimą, bet ir laikytis tam tikros nustatytos procedūros.

Kai tik darbdavys nustato šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, jis privalo apie tai informuoti darbuotoją ir suteikti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Tik gavęs pasiaiškinimą arba jo negavęs per nustatytą protingą terminą, darbdavys gali priimti sprendimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir atleidimo iš darbo.

Jeigu nesilaikoma šios tvarkos, toks atleidimas gali būti pripažintas neteisėtų, o darbuotojas iš darbdavio netgi gali prisiteisti neturtinę žalą, taip pat reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už prastovą, t.y. laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iki pilno atsiskaitymo su darbuotoju.

Dėl atstovavimo darbo ginčuose kreipkitės el. paštu [email protected]

31/03/2021

Fizinio asmens bankrotas ne visuomet yra paprasčiausias kelias atsikratant skolų. Tuo labiau, kad net ir bankroto laikotarpiu skolas reikia dengti, o žmogus stebimas tarsi per padidinamąjį stiklą. Kartais tam užtenka pačių paprasčiausių priemonių, pvz., derybų.

Štai derybų būdu pavyko suderėti, kad kreditorius sumažins penkiaženklę skolos sumą net 40% ir leis likusią sumą išdėstyti 30 mėnesių laikotarpiui. Negana to, sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis užtikrins, kad ateityje iš kliento nebūtų reikalaujama didesnė nei nusiderėta skolos suma.

Žinoma, derėtų pasakyti, kad tai veikia tik su privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nes valstybinės institucijos skolų (taip pat baudų) nemažina. Kita vertus, fizinio asmens bankrotas taip pat nepadeda nurašyti skolų už baudas. Abu būdai turi savo trūkumų ir privalumų, tačiau juos reikėtų parinkti priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos.

Dėl atstovavimo derybose ar bankroto bylose kreipkitės el. paštu [email protected]

24/03/2021

Laidavimas yra rizikingas dalykas, dėl kurio dažniausiai gailisi laiduotojai, ypač įmonių vadovai.

Žinoma, laidavimas yra naudingas kreditoriui, kadangi jis gali nukreipti išieškojimą ne tik į patį skolininką, bet ir į laiduotoją. Dar daugiau, jeigu mato, kad pats skolininkas neturi jokio turto, kreditorius visą skolą gali išieškoti tik iš laiduotojo. Štai šį faktą laiduotojai neretai sužino per vėlai.

Jeigu yra laiduojama už įmonę, tuomet įmonę likvidavus, prievolė pasibaigia ir laiduotojui. Tačiau yra vienas niuansas. Jeigu iki įmonės pabaigos skola priteisiama iš laiduotojo arba sudaroma taikos sutartis, tuomet laiduotojui nebepadės net įmonės bankrotas, kadangi tokia prievolė jau yra įtvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba nutartimi. Jeigu nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo įmonė likviduojama, ieškinys turi būti atmestas.

Jeigu laiduotojas padengia visą skolos sumą ar ji yra iš jo išieškoma, tuomet laiduotojas gali visą šią sumą prisiteisti iš skolininko, t.y. laiduotojas tampa skolininko kreditoriumi.

Taip pat reikėtų žinoti, kad negalimas laidavimas už didesnę nei skolos sumą. Šioje vietoje kreditoriai mėgsta pagudrauti. Tačiau laidavimu galima užtikrinti palūkanas ir delspinigius.

Dėl teisinių paslaugų kreipkitės el. paštu [email protected]

17/03/2021

Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo (alimentų) sumos dydžio, tarp šalių kyla ginčas dėl valstybės skiriamų išmokų nepilnamečiams vaikams, kuri šiuo metu sudaro apie 70 Eur.

Vaiką auginanti mama (ar tėvas) dažniausiai teigia, kad ši suma neatleidžia kito iš tėvų nuo vaiko išlaikymo, kad ši suma turėtų būti priskirta prie vaiką auginančios mamos (tėvo) pajamų, o tėvas (ar mama), iš kurio prašoma priteisti vaiko išlaikymą, sako, kad ši suma turėtų būti išminusuota iš bendros vaiko poreikių sumos. Pagaliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiuose ginčuose padėjo tašką.

2020-04-02 nutartyje teismas nurodė, kad LR Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad būtų galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.

Tad jeigu nustatoma, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500 Eur, iš šios sumos išminusuojama valstybės išmoka vaikui (500 - 70) ir likusi suma (430 Eur) dalinama pusiau abiems tėvams (kadangi įprastai abu tėvai prie išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis). Vadinasi, priteistina išlaikymo suma iš vaiko neauginančio tėvo (motinos) tokiu atveju sieks 215 Eur. Žinoma, tai tik pavyzdys ir išlaikymo dydis nustatomas pagal individualias aplinkybes.

Dėl pagalbos, susijusios su išlaikymo priteisimu, padidinimu ar sumažinimu kreipkitės el. paštu [email protected]

10/03/2021

Dažnai gauname užklausų, jog klientai dengia skolas, tačiau jos nemažėja, o kartais netgi auga. Kaip taip gali būti?

Kalbant apie paskolas iš greituosius kreditus suteikiančių bendrovių reikėtų pažymėti, kad pasirašomose sutartyse dažniausiai būna numatomos didelės palūkanos. Be to, jeigu vėluojama mokėti įmokas, kreditorius gali skaičiuoti delspinigius.

Taigi kai skolininkas vėluoja mokėti įmokas, jam kaupiasi tiek palūkanos, tiek delspinigiai. O pagal civilinį kodeksą, kreditorius turi teisę gautas įmokas pirmiausiai skirti palūkanoms ir delspinigiams dengti. Kadangi tiek palūkanos, tiek delspinigiai būna nemaži, atrodo, kad skolos suma nemažėja, o kaip tik didėja.

Žinoma, galima kreiptis į teismą dėl palūkanų ir delspinigių mažinimo, tačiau asmuo pats pasirašo ant sutarties ir sutinka tiek su delspinigių, tiek su palūkanų dydžiais. Taigi teismai toli gražu ne visuomet yra linkę mažinti šias sumas, tuo labiau, kad pagal vartojimo kredito sutartį gali būti skaičiuojami iki 0,05 proc. delspinigiai ir netgi iki 75 proc. palūkanos.

Beje, vienu metu gali būti reikalaujama tiek palūkanų, tiek delspinigių, nebent tai yra kompensuojamosios palūkanos, kurios atlieka netesybų funkciją. Tuo tarpu pelno palūkanos yra skirtos mokėti kreditoriui už tai, kad tam tikru laikotarpiu yra naudojamasi jo pinigais.

Dėl teisinės konsultacijos kreipkitės el. paštu [email protected].

03/03/2021

Dar viena aktuali tema šiuo karantino laikotarpiu - preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys. Mat paskelbus karantiną kai kurie žmonės apsigalvojo ir nebenoti pirkti nekilnojamojo turto.

Dažniausiai preliminariose sutartyse būna numatyta sąlyga, jog jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, jis grąžina avansą ir sumoka baudą, o jei dėl pirkėjo - pardavėjas įgija teisę pasilikti gautą avansą. Žinoma, šalys gali geranoriškai pratęsti terminus pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau nusprendus tokių terminų nepratęsti, arba neįvykus sandoriui net ir suteikus papildomo laiko, reikėtų raštu įspėti apie preliminariosios sutarties nutraukimą ir pareikalauti netesybų.

Ar nesudarius pagrindinės sutarties galima remtis force majeure?

Tai priklauso dėl daugelio aplinkybių. Jeigu pirkėjas neteko darbo, nes dėl karantino buvo uždrausta darbdavio veikla, ir dėl to bankas neduoda paskolos, tuomet netesybų galbūt ir galima išvengti pasinaudojus force majeure sąlyga. Tuo tarpu jeigu pardavėjas negali atlikti tam tikrų įsipareigojimų vien dėl karantino, jis taip pat gali naudotis šia sąlyga. Tačiau kad sandoris nebuvo sudarytas dėl force majeure aplinkybių dar reikia įrodyti ir tai nėra taip jau paprasta. Pernelyg mažas sąsajumas su karantinu gali neleisti pasinaudoti force majeure aplinkybe.

Dėl teisinės konsultacijos kreipkitės el. paštu [email protected]

24/02/2021

Seniau buvo galimybė teisių atėmimo terminą, įvykdžius tam tikras sąlygas, sutrumpinti per pusę. Tokia tvarka galiojo iki 2017 m. padarytiems administraciniams nusižengimams, o nuo praėjusių metų ir vėl atsirado tam tikra ribota galimybė susigrąžinti teises anksčiau laiko.

Nuo praėjusių metų buvo sušvelninta bausmė už vairavimą esant neblaiviam (nuo 0,4 iki 1,5 prom.) - už tokį nusižengimą grėsdavo teisių atėmimas nuo 3 iki 5 metų, o dabar - nuo 2 iki 4 metų, o jeigu įrengti antialkoholiniai variklio užraktai - nuo 1,5 iki 2 metų.

Kaip žinia, atsakomybę švelninantys ar ją naikinantys įstatymai galioja atgal. Vadinasi, galima prašyti pakeisti nuobaudą ir sutrumpinti teisių atėmimo terminą.

Pavyzdžiui, jeigu už vairavimą neblaiviam teisės buvo atimtos 4 metams (paėmus nuobaudos nuo 3 iki 5 metų vidurkį), dabar galima prašyti sutrumpinti terminą proporcingai - paėmus nuobaudos nuo 2 iki 4 metų vidurkį ir sutrumpinus terminą iki 3 metų, o vairuojant automobilį su antialkoholiniu variklio užraktu - 1 metams ir 9 mėnesiams (paėmus nuobaudos vidurkį).

Taigi vairuojant automobilį su vadinamuoju alkobloku, teisių atėmimo terminą galima sutrumpinti net ir dar labiau. Žinoma, yra ir kitų sąlygų - patartina būti sumokėjus baudą, nepadarius naujų nusižengimų ir kt.

‼️Dėl teisinių paslaugų kreipkitės el. paštu [email protected]‼️

17/02/2021

Apie delspinigius tiek skolininkams, tiek kreditoriams dar pakankamai dažnai trūksta žinių.

Visų pirma, mėgstama dažnai reikalauti delspinigių, nors dėl jų šalys nesitarė. Dėl delspinigių (ir kitokių netesybų) šalys privalo susitarti raštu (sutartimi, susitarimu). Vien tai, kad raginama sumokėti skolą ir sąskaitoje ar pretenzijoje nurodoma, kad nesumokėjus skolos bus skaičiuojami vienokie ar kitokie delspinigiai nereiškia susitarimo.

Antra, labai dažnai girdžiu, kad delspinigiai negali būti didesni nei 0,02 proc. Tai yra mitas. Taip, vartotojams nustatyti delspinigiai negali būti didesni nei 0,05 proc. Tačiau jeigu dėl delspinigių susitaria du verslininkai, tuomet dydis nėra ribojamas ir gali būti priteisiami pakankamai dideli delspinigiai.

Trečia, ar delspinigių dydis yra protingas bei proporcingas teismai sprendžia kiekvienu atveju atskirai. Jei tai nėra vartojimo teisiniai santykiai, priteisiami gali būti tiek 0,1 proc., tiek 0,2 proc. ar net didesni delspinigiai. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Jeigu kreditorius faktiškai didelių nuostolių nepatyrė ir nepateikė bent preliminaraus jų pagrindimo, delspinigiai gali būti mažinami. Tuo tarpu jeigu skolininkas neįvykdė prievolės, kuris kreditoriui buvo strategiškai svarbi, delspinigiai ar kitokios netesybos nebus mažinamos, net jei jos ir labai didelės.

Dėl skolų priteisimo kreipkitės el. paštu [email protected]

10/02/2021

Darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo keliais pagrindais. Vienas jų - kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių.

Darbdavys gali prisidengti šiuo pagrindu atleisdamas darbuotoją, tačiau tai darbdaviui gali kainuoti brangiai, jeigu atleidimas yra fiktyvus. Todėl ginčijant tokį atleidimą, būtina įvertinti, ar darbdaviui darbuotojo atliekama darbo funkcija iš tiesų tapo pertekline ir nereikalinga.

Šiuo pagrindu remiamasi fiktyviai, jeigu nustatoma, kad prieš atleidžiant darbuotoją buvo priimtas kitas darbuotojas, kurio funkcijos dubliuojasi su atleisto darbuotojo funkcijomis. Arba po darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo į atleisto darbuotojo vietą buvo priimtas kitas darbuotojas, dėl ko sprendimas pakeisti darbo organizavimą nebuvo realiai įgyvendintas. Be to, gali būti įsteigta nauja pareigybė, tačiau savo funkcijomis visiškai atitinkanti panaikintąją pareigybę.

Negana to, turi būti priežastinis ryšys tarp darbuotojo atleidimo iš darbo ir to, kad ši konkreti darbo vieta darbdaviui tapo perteklinė. Vien darbo vietos panaikinimas nėra pakankama priežastis atleisti darbuotoją iš darbo. Darbo vieta pertekline turi tapti realiai. Dėl to darbdavys turėtų įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą kuo detaliau nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastis.

Dėl atstovavimo darbo ginčuose rašykite el. paštu [email protected]

03/02/2021

Esant šalyje ekstremaliai situacijai, vienas dažnesnių verslo minimų žodžių tapo force majeure (nenugalima jėga). Tačiau ar tuo visuomet galima remtis vengiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus?

Šioje vietoje žmonės dažnai painioja vieną dalyką. Štai, jeigu nebuvo atlikti kokie nors darbai, nesuteiktos paslaugos ar neįvykdyti kitokie įsipareigojimai, jų neįvykdžiusi šalis gali būti atleisti nuo tokių įsipareigojimų įvykdymo bei nuo dėl to kylančių baudų mokėjimo, jeigu tokie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl force majeure aplinkybių.

Tačiau jeigu kita šalis jau sumokėjo už darbus pilną sumą ar bent avansą, šią sumą neįvykdžiusi sutarties šalis vis tiek privalo grąžinti, ir nuo to neatleidžia jokios force majeure aplinkybės. Taigi iš esmės tai neatleidžia nuo mokėjimų.

Beje, apie negalėjimą vykdyti prievolės privaloma informuoti kaip įmanoma greičiau nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo, kadangi to reikalauja šalių bendradarbiavimo principas.

Dėl teisinės konsultacijos kreipkitės el. paštu [email protected]

27/01/2021

Pastaruoju metu vartotojai susiduria su problemomis atgaunant pinigus už turistines keliones. Ką šiuo atveju reikėtų žinoti?

Turistas gali bet kada nutraukti sutartį su kelionių organizatoriumi ir be jokios priežasties. Tiesa, tokiu atveju turistui iš grąžinamos sumokėtos sumos už kelionę gali būti išskaitomas sutarties nutraukimo mokestį. Turistas gali pareikalauti, kad šio mokesčio apskaičiavimas būtų pagrįstas.

BET esant nenugalimos jėgos aplinkybėms (force majeure) turistas gali nutraukti sutartį su kelionių organizatoriumi ir reikalauti grąžinti VISĄ už kelionę sumokėtą sumą. Kelionių organizatorius neturi teisės mažinti šios sumos. Negana to, šią sumą kelionių organizatorius privalo grąžinti turistui ne vėliau nei per 14 dienų. Tai įtvirtina ES teisės aktai.

Taip pat žinokite, kad galite BE PRIEŽASTIES atsisakyti bet kokios turistinės kelionės, jei apie tai pranešate nepraėjus 14 dienų nuo sutarties sudarymo.

Dėl mokamos konsultacijos kreipkitės el. paštu [email protected]

Address

Vilniaus Gatvė 37-3
Kaunas
44290

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Pagal įstatymo raidę posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Pagal įstatymo raidę:

Shortcuts

Share

Category