Janulė ir partneriai, advokatų kontora

Janulė ir partneriai, advokatų kontora Pagrindinės veiklos sritys: baudžiamoji teisė, kelių eismo teisė, šeimos teisė, sutarčių teisė.

Esu dėkinga už suteiktą galimybę dalyvauti ir prasmingai paminėti Konstitucijos dieną 🇱🇹
27/10/2023

Esu dėkinga už suteiktą galimybę dalyvauti ir prasmingai paminėti Konstitucijos dieną 🇱🇹

25/10/2023

Lauksime Jūsų nuo 8.30 val.

AR GALIU BŪTI ATLEISTAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS? Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtin...
19/08/2023

AR GALIU BŪTI ATLEISTAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS?

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės taikymas ne tik už tyčines, bet ir už neatsargiais nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, eismo įvykio metu sutrikdžius kito žmogaus sveikatą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų ir kita).

Taigi, net ir stengdamasis laikytis galiojančių įstatymų, asmuo gali atsidurti situacijoje, kuomet bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Tam, kad baudžiamųjų priemonių taikymas neribotų asmens teisių daugiau negu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, įstatymų leidėjas numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus.

BK įtvirtinti šie atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai:

1. padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi (BK 36 straipsnis);

2. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis);

3. baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis). Šiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis);

4. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis);

5. asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui, ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39-1 straipsnio 1 dalis). Šiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatorius ar vadovas (BK 39-1 straipsnio 2 dalis);

6. baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, ir nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė, negu jo paties padaryta nusikalstama veika (BK 39-2 straipsnio 1 dalis). Nurodytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, asmuo, kuris turi teistumą, kuris buvo nusikalstamos veikos, kurią jis padėjo atskleisti, organizatorius (BK 39-2 straipsnio 2 dalis);

7. baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padaręs asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir kaltininkas nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnis).

Jei esate įtariami arba kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, svarbu įvertinti, ar yra galimybė netaikyti baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti su baudžiamosios atsakomybės taikymu susijusias pasekmes.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ir negali būti laikoma individualiu patarimu Jūsų situacijoje. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą.

NUKENTĖJOTE EISMO ĮVYKYJE?Šį kartą kalbėsime tik apie atvejus, kuomet eismo įvykyje buvo nesunkiai arba sunkiai sutrikdy...
08/08/2023

NUKENTĖJOTE EISMO ĮVYKYJE?

Šį kartą kalbėsime tik apie atvejus, kuomet eismo įvykyje buvo nesunkiai arba sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai arba sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje.

Jei esate pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime (Jums nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas), belieka pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės ir (ar) turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Paprasčiau tariant, civilinį ieškinį teismui reikia paduoti (įprastai) iki pirmo paskirto teismo posėdžio.

Pavėlavus pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, jį galima pareikšti civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Jeigu eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakovu baudžiamojoje byloje traukiamas ir žalą atlygina draudikas (pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Beje, išlieka reikalavimas laikytis šiame įstatyme nustatytos pranešimo apie eismo įvykį tvarkos.

Kitu atveju, atsakovu byloje traukiamas kelių transporto priemonę vairavęs asmuo.

Turtinės žalos dydis įprastai grindžiamas rašytiniais ir (ar) kitokiais dokumentais.

Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl ieškinio turinio, žalos dydžio parinkimo, jos „apgynimo“ teisme, rekomenduojame kreiptis profesionalios teisinės pagalbos.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ir negali būti laikoma individualiu patarimu Jūsų situacijoje. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą.

KAIP TINKAMAI PASKOLINTI PINIGUS?Pinigai skolinami sudarant paskolos sutartį arba paskolos gavėjui išrašant vekselį. Pas...
31/07/2023

KAIP TINKAMAI PASKOLINTI PINIGUS?

Pinigai skolinami sudarant paskolos sutartį arba paskolos gavėjui išrašant vekselį.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

CK 6.871 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai paskolos sutarties formai:

1. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų;

2. jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą;

3. jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis).

Vekselio išrašymo tvarka, privalomi rekvizitai, vekselių rūšys, vekselio pateikimo apmokėti tvarka ir kita, reglamentuota Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu.

Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis).

Atkreipiamas dėmesys, kad vien tinkamai sudaryto paskolos sandorio nepakanka, jog būtų užtikrintas realus skolos grąžinimas ateityje (pavyzdžiui, paskolos gavėjas ar vekselį išrašęs asmuo yra nemokus). Nusprendus suteikti paskolą, rekomenduojame pasikonsultuoti su teisininku dėl prisiimamos rizikos bei prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ir negali būti laikoma individualiu patarimu Jūsų situacijoje. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą.

24/07/2023

KĄ DARYTI, JEI ĮSIGIJOTE NETINKAMOS KOKYBĖS AUTOMOBILĮ?

Įsigijus nekokybišką automobilį, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises.

CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;

4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pirkėjo pažeistoms teisėms apginti.

Taigi, prekės grąžinimas laikomas išimtiniu pirkėjo teisių gynimo būdu.

Prieš ketinant pateikti reikalavimą pardavėjui, svarbu nustatyti, ar prekė (šiuo atveju automobilis) iš tiesų yra netinkamos kokybės.

Įgijus naudotą automobilį, svarbu atsižvelgti į jo natūralų nusidėvėjimą, trūkumus, kurie buvo aptarti automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, galimybę naudoti automobilį pagal paskirtį, kainą ir kita.

Ar automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, įprastai sprendžiama remiantis specialistų išvadomis.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ir negali būti laikoma individualiu patarimu Jūsų situacijoje. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą.

14/07/2023

KOKIE DUOMENYS TURI BŪTI NURODYTI AUTOMOBILIO PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARTYJE?

Tiek nusipirkus, tiek ir pardavus transporto priemonę, gali kilti ginčų dėl jos kokybės. Siekiant apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti nesutarimų, rekomenduojama griežtai laikytis įstatyme nustatytos transporto priemonių perleidimo tvarkos.

Įstatymas numato, kokie duomenys privalo būti nurodyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2015 m. spalio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, jog:

1. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys:
1.1. motorinės transporto priemonės gamybinė markė;
1.2. motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas;
1.3. motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris;
1.4. motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys);
1.5. ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra;
1.6. eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

2. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai:
2.1. stabdžių sistemos;
2.2. vairo mechanizmo ir pakabos elementų;
2.3. apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų;
2.4. vairuotojų ir keleivių saugos sistemų;
2.5. dujų išmetimo sistemos.

Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties forma pateikta oficialiame Valstybinės įmonės „REGITRA“ interneto tinklapyje: https://www.regitra.lt/pirkimo-pardavimo-sutartis-ir-patarimai-1

Už tinkamos formos sandorius sau padėkosite ateityje 😊

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ir negali būti laikoma individualiu patarimu Jūsų situacijoje. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą.

11/04/2023

AR GALIOJA NAMUOSE SURAŠYTAS TESTAMENTAS?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.27 straipsnis numato, kad testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.

Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje.

Oficialiesiems testamentams prilyginami:

1. asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;

2. asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų;

3. asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;

4. karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų);

5. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje, testamentai, patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotų bausmių vykdymo sistemos pareigūnų;

6. testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.

Oficialiesiems testamentams prilygintus testamentus patvirtinę asmenys privalo kiek įmanoma greičiau perduoti juos notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių (CK 5.30 straipsnio 1 dalis).

Asmeninis testamentas gali būti perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje.

Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 straipsnio nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.

Jei radote mirusio artimojo ranka surašytą testamentą, o nuo testatoriaus mirties nėra praėję vieneri metai, reikia pateikti teismui prašymą testamentą patvirtinti.

Jei patys ketinate sudaryti asmeninį testamentą, būtinai surašykite jį ranka, nurodykite įstatymo reikalaujamus duomenis: savo vardą, pavardę, testamento sudarymo datą (metus, mėnesį, dieną) ir vietą, aiškiai išreikštą valią, testamentą pasirašykite.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ir negali būti laikoma individualiu patarimu Jūsų situacijoje. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą.

31/03/2023

KAIP INDEKSUOJAMAS IŠLAIKYMAS?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis numato: „Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“.

Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis.

Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį.

Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos.

Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.

Pavyzdžiui, teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio mėnesį. Išlaikymas pradedamas indeksuoti 2023 m. vasario mėnesį (6 mėnesius neindeksuojama, o indeksuoti pradedama nuo einamųjų metų vasario mėnesio). Pritaikome Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2022 m. vartotojų kainų indeksą – 121,7. Apskaičiuojame išlaikymo sumą po indeksavimo:

(300 Eur x 121,7) ÷ 100 = 365 Eur

Atkreipiamas dėmesys, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats jas indeksuoti. Jei pareiga indeksuoti periodines išmokas nevykdoma, priverstinio vykdymo tvarka indeksavimą atlieka antstolis.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ir negali būti laikoma individualiu patarimu Jūsų situacijoje. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą.

Address

Kęstučio Gatvė 27/106
Kaunas
44312

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 17:00

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Janulė ir partneriai, advokatų kontora posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Janulė ir partneriai, advokatų kontora:

Shortcuts

Share

Category