Reinus

07/02/2017

Ar parduodant turtą yra būdų išvengti GPM?
Dovanojamo turto vertė buvo įrašyta 5 000 Eur suma. Aš nesu deklaravusi savo gyvenamosios vietos dovanoto turto adresu. Už šį turtą visada mokėjau ir moku mokesčius nuo 2002 m. iki dabar. Noriu parduoti minėtą turtą, kurį turto vertintojas įvertino 85 000 Eur suma. Ar man teks sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) po pardavimo ? Ar yra išimčių išvengti šio mokesčio?
Skaitykite daugiau: http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=54&Str=59995

Prieš 15 metų paveldėjau gyvenamojo namo dalį su žeme. 2015 m. visą šį turtą padovanojau dukrai, dovanojimo sutartį patvirtinome notariškai. 2016 m. dukra minėtą turtą man padovanojo atgal. Taip pat pasirašėme naują dovanojimo sutartį, kurią patvirtinome notariškai.

01/02/2017

„Kokios yra skyrybų sąlygos? Kaip pasidalysime turtą išsiskyrę? O kas mokės už vaiko išlaikymą?“ – tokie klausimai net po kelis kartus nuskambėjo Lietuvos teismuose, ūžusiose teisinėse konsultacijose. Kodėl tokie klausimai žmonėms taip dažnai kyla? Kokios šeimos bylos dažniausiai pasiekia teismus ir kaip jaučiasi jų dalyviai?

Straipnį skaitykite: http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=49&Str=59960

16/01/2017

Prieš 8 metus išvykau iš Lietuvos ir deklaravau savo išvykimą. Esu Lietuvos pilietė, mokesčius moku Prancūzijoje. Ar sutinkamai su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis esu „nenuolatinis Lietuvos gyventojas“? Jei taip, ar reiškia, kad kai kurias pajamas turiu vistiek deklaruoti Lietuvoje?

Nuolatinį ir nenuolatinį Lietuvos gyventojo statusą aptaria Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ). Šio įstatymo 4 straipsnis numato, jog nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:

1. fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba;

2. fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba;

Skaitykite daugiau: http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=54&Str=59905

Klausk teisininko: ar privalau Lietuvoje deklaruoti pajamas, jeigu čia nuolatos negyvenu?

13/01/2017

Kanapių mylėtojai, baudžiamoji atsakomybė taikoma, tačiau teistumas jums negresia.

Nedidelio kiekio kanapių laikymas kriminalizuotas jau seniai, tačiau iki 2016 m. gruodžio 31 d. alternatyviai už tai teismai galėjo taikyti ir administracinę atsakomybę, o remiantis baudžiamosios teisės principu Ultima ratio, tokia atsakomybė dažniausiai ir buvo taikoma, nes baudžiamoji teisė yra laikoma paskutine priemone, taikytina tik nesant galimybės asmens veiksmų kvalifikuoti pagal kitų teisės šakų nuostatas.

Plačiau skaityti:
http://www.infolex.lt/portal/start.asp

11/11/2016

3 dalykai, ką pasakyti darbuotojui apie naująjį Darbo kodeksą

06/09/2016

Antstoliai yra areštavę mano sąskaitas. Šiuo metu nedirbu ir mokausi su darbo biržos siuntimu, už tai man birža mokės 200 eurų stipendiją, kuri bus pervedama į mano sąskaitą. Kadangi neturiu kito pragyvenimo šaltinio, ar turi antstolis teisę atimti darbo biržos skirtus stipendijos pinigus?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Girdziušas ir partneriai“ advokato padėjėja Ernesta Strankauskė

Antstolis turi teisę išskaityti iš skolininko pajamų prilygintų darbo užmokesčiui. Taip pat pagal CPK 736 straipsnio 3 punktą, išieškojimas iš kitų skolininko pajamų prilygintų darbo užmokesčiui taikomas ir išieškant iš skolininkui priklausančių mokinių, studentų stipendijų.

Tai reiškia, kad antstolis turi teisę išskaityti iš skolininko gaunamos Darbo biržos stipendijos. Tačiau kai skolininko pajamos (stipendija) nesiekia minimalios mėnesinės algos, antstolis gali išskaityti – 20 procentų arba išimtinais atvejais – 50 procentų skolininko pajamų (stipendijos).

Tarkim, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis iš skolininko dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu ir žalos, padarytos nusikalstama veika, išskaitoma – iki 50 procentų pajamų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Jeigu skolininkas turi kelis vykdomuosius dokumentus, antstolis gali ne daugiau kaip 50 procentų išskaityti, o visais kitais atvejais iš skolininko gali būti išskaitoma 20 procentų pajamų (stipendijos).Praktika rodo, kad būna atveju, jog antstoliai išskaito visas mėnesines pajamas, neatsižvelgę į skolininko padėtį, tačiau reikia kreiptis į antstolį su prašymu, kad visų gaunamų mėnesinių pajamų neišskaitytų.

Konkrečiu atveju norint, kad antstolis visų mėnesinių pajamų neišskaitytų, skolininkas turi pateikti iš Darbo biržos pažymą, patvirtinančią, kad gauna stipendiją, bei banko išrašą, patvirtinantį, kad ji gaunama iš Darbo biržos.

Šiuos dokumentus pateikti antstoliui ir jis turės nustatyti skolininkui laisvai disponuojamą pinigų sumą, kurią jis galės naudotis savo nuožiūra.

Daugiau skaitykite "Delfi.lt"

http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=54&Str=59269

Lietuvos teisės naujienos, spaudos apžvalga

24/08/2016

Turite nemokų klientą? Gal draugas, kaimynas ar dėdė Albinas negrąžina skolos? Kreipkitės, mes Jums galime padėti!

03/08/2016

2016 m. liepos 29 d. įsigaliojo teisingumo ministro įsakymas, kuriuo pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija. Kai kurių šio dokumento nuostatų pakeitimą inicijavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), bendradarbiaudama su Lietuvos antstolių rūmais ir Teisingumo ministerija. Nuo šiol instrukcijos nuostatos leis užtikrinti, kad neteisėtų statybų padarinių šalinimas pagal teismų sprendimus nebūtų vilkinamas.

Dar sausį VTPSI organizavo suinteresuotų šalių susitikimą, kuriame nuspręsta ieškoti priemonių neteisėtai statomų ar pastatytų statinių priverstinio griovimo procedūroms paspartinti. Aptarus teismų sprendimų vykdymo problemas, susijusias su antstolių veiklos praktika, nutarta plačiau ir aiškiau Sprendimų vykdymo instrukcijoje aprašyti su statybos padarinių šalinimo bylomis susijusius antstolių veiksmus.

Anksčiau dėl griautinuose statiniuose gyvenančių žmonių, rasto turto, kliudymo patekti į sklypą ar statinį bei kitokių kliūčių įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas būdavo ne kartą atidedamas. Dabar aiškiai reglamentuota, kad jeigu teismas priėmė sprendimą iškeldinti asmenis iš griautino statinio ar ardytinos jo dalies, pirmiausia įvykdomas teismo sprendimas dėl asmenų iškeldinimo. 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimas (papildymas 771(1) straipsniu), numatantis asmenų iškeldinimą iš savavališkai pastatyto statinio ir be teismo sprendimo. Tokiais atvejais antstolis veiks CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, būtinai dalyvaujant policijai. Asmenys, esantys griautiname statinyje, kurio statyba nėra pripažinta savavališka, ir toliau turės būti iškeldinami tik teismo sprendimu. Iškeldinus asmenis nustatyta tvarka nugriaunamas statinys (išardoma jo dalis). Jeigu griautiname statinyje ar jo ardytinoje dalyje yra turto, tačiau žmonės ten negyvena arba atsisako pasiimti turtą, antstolis atlieka CPK 766 straipsnyje nurodytus reikiamus veiksmus, kad būtų užtikrinta tokio turto apsauga. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo, antstolis visoms kliūtims pašalinti kviečia policiją. Antstolis taip pat taiko kitas būtinas priemones ir imasi būtinų veiksmų, siekdamas užtikrinti išieškotojo teisę už skolininką įvykdyti teismo sprendimą nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę.

Pakeisti ir vykdymo išlaidų dydžiai bei jų skaičiavimo principai. Instrukcijos pakeitimais išspręsti ir VTPSI (valstybės) patirtų išlaidų, griaunant neteisėtus statinius, operatyvaus išieškojimo iš kaltų asmenų ir antstolių darbo apmokėjimo klausimai. Nuo šiol atskirai, kaip už skolos išieškojimą, bus skaičiuojamos ir vykdymo išlaidos už faktinių griovimo išlaidų išieškojimą.

http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=1&Str=59161