15/06/2025
🔹 Ne kiekvienas tylėjimas – kaltė. Ne kiekvienas nežinojimas – grėsmė visuomenei.
Mano klientė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-788/2025 buvo kaltinama neteisėtu ginklų laikymu (BK 253 str. 2 d.), nes po vyro – medžiotojo – mirties palėpėje rastas jo seifas su ginklais. Ji, neturėjusi nei žinių, nei ketinimų naudotis vyro palikimu. Tiesiog paliko viską taip, kaip buvo.
👉 Pirmosios instancijos teismas ją išteisino.
👉 Apeliacinė instancija – nuteisė.
👉 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatavo, ką kartais teisė pamiršta:
🟦 „Vien žinojimas, kad namuose liko mirusio sutuoktinio ginklai, nereiškia nusikalstamos tyčios. Nebuvo valios tęsti svetimą veiką. Nebuvo siekio pažeisti įstatymą. Buvo tik žmogus, likęs su netektimi.“
Tai byla apie daugiau nei tik Baudžiamojo kodekso normos taikymą.
Tai – priminimas, kad baudžiamasis persekiojimas negali būti mechaninis.
Kad kaltė negali būti statoma ant spėjimų.
Kad teisingumas reikalauja ne tik įstatymų žinojimo, bet ir žmogiško proto.
Teisė turi matyti ne tik požymius, bet ir žmogų.
