21/07/2026
Viešuosiuose pirkimuose daug dėmesio skiriama tiekėjo praeičiai: vertinama apyvarta, įvykdytų sutarčių skaičius, sertifikatai, profesiniai ir techniniai pajėgumai. Žymiai rečiau vertinamas organizacijos gebėjimas atsispirti kibernetinėms grėsmėms, o tai gali lemti sutarties sėkmę ateityje.
NIS2 kontekste kyla vis aktualesnis klausimas: ar tiekėjas yra tik patyręs, ar iš tiesų atsparus skaitmeninėms grėsmėms?
Juk galima turėti puikius finansinius rodiklius, ilgametę patirtį ir visus reikiamus sertifikatus, tačiau kibernetinio saugumo spragos šiandien gali sustabdyti įmonės veiklą greičiau nei bet kokie finansiniai sunkumai.
Organizacijos turi žinoti, kokias rizikas jų veiklai gali sukelti tiekėjai, partneriai ar paslaugų teikėjai. Šiame kontekste svarbu ne tik tai, kiek saugūs esame mes patys, bet ir tai, kiek saugūs yra tie, kuriems patikime savo duomenis, sistemas ir verslo procesus.
Perkančiosios organizacijos turėtų vertinti, kaip tiekėjas:
👉 valdo kibernetinius incidentus,
👉 ar reguliariai testuoja savo saugumo procesus,
👉 kaip užtikrina veiklos tęstinumą sutrikimų metu,
👉 ar organizacijoje aiškiai paskirstytos atsakomybės kibernetinio saugumo srityje,
👉 kaip valdoma tiekimo grandinė ir su ja susijusios rizikos.
Organizacijos kibernetinis atsparumas tampa neatsiejama tiekėjo patikimumo dalimi.
Todėl neabejojame, kad artimiausiu metu viešųjų pirkimų sąlygos bus papildytos reikalavimais, susijusiais su kibernetinio saugumo užtikrinimu ir atitiktimi reguliacinei aplinkai. Tai reiškia, kad verslui nebeužteks vien užtikrinti saugumą – reikės gebėti jį pagrįsti ir įrodyti.
Organizacijos turės įsivertinti savo kibernetinio saugumo brandą, diegti tarptautinius standartus (pvz., ISO 27001), aiškiai apibrėžti incidentų valdymo ir veiklos tęstinumo procesus, stiprinti tiekimo grandinės saugumą bei nuosekliai investuoti į darbuotojų kibernetinį sąmoningumą.
Reikia pasitarti? Kreipkitės į LAWCORPUS – konsultuojame organizacijas teisiniais klausimais.
