17/09/2022
Neretai iš klientų girdžiu, jog su sutuoktiniu/-e sutarėme skirtis bendru sutarimu, nustatyti vaikų gyvenamąją vieta su vienu iš tėvų, tačiau taip pat sutarėme tiek bendravimo su vaikais, tiek jų išlaikymo atžvilgiu laikytis principo „50:50“. Juo vadovaujantis po santuokos nutraukimo ir toliau abu geranoriškai spręsime ir lygiomis dalimis prisidėsime prie nepilnamečių vaikų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultūrinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti. Dėl to norėtume, jog konkretus išlaikymo dydis vaikams nebūtų nustatomas. Taigi ar galima apibrėžti tokias sąlygas? – Atsakymas tikrai ne. 🫢
Tokios pozicijos Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi atsižvelgiant į tai, jog jeigu vienas iš tėvų nevykdytų teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgytų teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kitaip tariant, jeigu dėl „50:50“ principo sutariate šiandien, nereiškia, jog ateityje skyriumi gyvenantis tėvas dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nenuspręs nebevykdyti savo pareigų susijusių su vaikų išlaikymu ir dėl to nenukentės nepilnamečių vaikų teisės.
Teismas priimdamas sprendimą turi užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir apginti viešąjį interesą. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, teismas visais atvejais turi įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis.