Advokato Tomo Bukelio kontora

10/09/2024

STATYBINIS BROKAS - KĄ DARYTI?

Jeigu statotės asmeniniams ar šeimos poreikiams namą, tai įstatymų požiūriu esate vartotojas. Tai reiškia, kad santykiuose su statybos srityje dirbančiomis įmonėmis ir verslininkais galite naudotis vartotojui suteiktomis teisėmis.

Jeigu nutiko taip, kad Jūsų rangovas atlikto darbą nekokybiškai, tai būdamas vartotoju galite naudotis visu teisių spektru, t.y. savo pasirinkimu galite reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Šios teisės atsiranda tais atvejais, kai statybos darbų trūkumai yra pripažįstami trūkumais įstatymų požiūriu, o tai toli gražu ne visada sutampa su vartojo nuomone apie trūkumus. Ginčai dėl gaminio lygumo, spalvos kodo atitikimo, vizualinių defektų reikalauja ypač daug įrodinėjimo pastangų.

Šios kategorijos ginče reikia žinoti, kad defekto įrodymas yra svarbiausia vartotojo pareiga. Defektu šios kategorijos ginče laikomi atvejai, kai: 1) statybos darbų rezultatas neatitinka sutarties; 2) negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį; 3) pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (arba pagal normalią paskirtį); 4) nukrypsta nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų arba nepasiekia juose nurodytos kokybės. Todėl visada verta dėti visas pastangas, kad šie defektai būtų laiku ir tinkamai užfiksuoti.

21/08/2024

PROCESINĖS PALŪKANOS BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE?

Prašymas dėl procesinių palūkanų baudžiamojoje byloje priteisimo gali būti reiškiamas baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje.
Tačiau skirtingai nuo civilinio proceso, skiriasi momentas, nuo kurio tokios palūkanos yra priteisiamos. Jei civiliniame procese procesines palūkanas galima prašyti priteisti nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai baudžiamajame procese šis terminas bus ne ankstesnis nei apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

07/06/2024

PALŪKANOS UŽ PAVĖLUOTĄ ATSISKAITYMĄ?

Ar galima iš skolininko, praleidusio terminą atsiskaityti pagal piniginę prievolę, reikalauti palūkanų? 5 %, 6 % , o gal 12,5 % dydžio?

LR Civilinio kodekso 6.210 str. numato galimybę kreditoriui iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio skolininko reikalauti mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą sumokėti sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Tačiau verta žinoti, jog turime ir specialiąją normą, kuri nustato gerokai didesnes palūkanas, t.y. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, tačiau netaikomas sandoriams su vartotojais ir kitais įstatyme nurodytais atvejais.

Pagal šį įstatymą laikoma, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta Europos centrinio banko taikoma fiksuotoji palūkanų norma arba ribinė palūkanų norma.

Kadangi Europos centrinio banko šiuo metu taikomos palūkanų normos viršija 4 procentus, padidinus šį dydį 8 procentiniais punktais, pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą iš atsiskaityti vėluojančio skolininko galima reikalauti 12,5 procentų metinių palūkanų nuo vėluojamos sumokėti sumos.

Svarbu žinoti ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, ši padidinta palūkanų norma, nustatyta LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme gali būti prašoma priteisti ir už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20/05/2024

O TAI KĄ, DABAR VISKĄ IŠ NAUJO?

„O tai ką, dabar viską iš naujo?“ – su šiokiu tokiu nusivylimu labiau teigia, nei klausia manęs klientė po konsultacijos.

Dažniausia klaida nusprendus registruoti prekės ženklą - tai daroma gerokai per vėlai. Užsakytos reklamos, plakatai, iškabos, socialiniuose tinkluose „užsiimti“ profiliai naujam prekės ženklui, kartais net išsipirkti domenai. Ir, kai galiausiai atsiranda laiko ir lėšų prekės ženklo registracijai, paaiškėja, kad prekės ženklas jau užimtas. Arba nacionaliniu lygiu prekės ženklas lyg ir laisvas, tačiau anksčiau yra įregistruotas tapatus/panašus prekės ženklas ES ar tarptautiniu lygiu.

Kita ne kartą jau aptarta klaida – pasirenkamas prekės ženklas neturi skiriamojo požymio arba turi labai silpną skiriamąjį požymį. Kaip minėta anksčiau – silpną skiriamąjį požymį turinčio prekės ženklo teisinė apsauga gali būti gerokai mažesnė nei stipraus prekės ženklo.

Prekės ir paslaugos, kurias norima žymėti prekių ženklu, dažnai taip pat pasirenkamos netinkamai. Tiek per platus, tiek ir per siauras prekių ir paslaugų sąrašas ateityje gali kelti problemų. Kuo platesnis pasirenkamas prekių ir paslaugų sąrašas, tuo didesnė tikimybė „surasti“ toje srityje jau įregistruotą prekių ženklą. Tuo tarpu, pasirinkus per siaurą prekių ir paslaugų sąrašą, vėliau „praplėsti“ to sąrašo jau neįmanoma: naujoms prekėms ir paslaugos prekių ženklą teks registruoti iš naujo.

08/02/2024

Kartais susiklosto situacijos, kai nuteistojo asmens atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. Tai reiškia, jog asmuo buvo nuteistas, tačiau bausmės vykdymas jam taip ir nebuvo pradėtas.

Ar toks nuteistasis turės atsakyti ir po dešimt, dvidešimt ar daugiau metų?

APKALTINAMASIS NUOSPRENDIS NEĮVYKDYTAS. KAS TOLIAU? / Blog Kartais susiklosto situacijos, kai nuteistojo asmens atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. Tai reiškia, jog asmuo buvo nuteistas, tačiau bausmės vykdymas jam taip ir nebuvo pradėtas. Ar toks nuteistasis turės ...

02/06/2023

Apie PAPRASTAS, bet NEPAPRASTAS bylas

Atėjus klientui pasikonsultuoti, dažnai girdime „čia toks paprastas reikalas“. Išklausom, atrodo tikrai paprastas.

Sėdam rašyti ir ...

Kliento pateiktuose dokumentuose vienos klaidos. Asmenų varduose/pavardėse/gimimo datose po klaidelę. Vienuose dokumentuose pavardė sulietuvinta (su galūne -as), kituose originali; vienur balsė „u“, kitur toj pačioj vietoj „o“; vardas - tai trumpinys, tai ilgoji jo versija. Kai kurie netikslumai verčia net suglumti :) Ir visa tai oficialiuose dokumentuose.

Civilinės metrikacijos įstaiga irgi nepaguodžia: reiktų ieškoti archyvinių dokumentų (įrašų bažnytinėse knygose), deja, ir jie būna netikslūs "kaip nugirdo/pasakė, taip užrašė".

Tai kaip pasakyti klientui, kad tėvai visą gyvenimą sėkmingai nugyveno su klaidom asmens dokumentuose, o po jų mirties – stringam? Teismas nustato trūkumus, nes neaišku kas čia per asmenys, kokia giminystė ir pan. Apeliuojam į protingumo kriterijų ir tikimės teismo supratingumo. Atrodo, pasiseka.

Visi kolegos seniai žino – „paprastų“ bylų tiesiog nebūna. Nes kai jos paprastos, advokato paslaugos nereikalingos.

Daugiau: https://www.bukelis.lt/

03/03/2023

TURIU DOMENĄ IR PREKIŲ ŽENKLO REGISTRACIJA MAN NEREIKALINGA?

Dažniausiai į klausimą „Kodėl neregistravai (neregistruoji) prekių ženklo?“, išgirstame šabloninį atsakymą „man nereikia, juk turiu domeną“. Domeną, įmonės pavadinimą, FB profilį ir pan. Ar tikrai?

ORIGINALUS IR BANALUS SAUGOMI VIENODAI?

Pripažinkim – domenai būna įvairūs. Originalūs ir netikėti. Banalūs ir nuvalkioti. Kaip manote, ar jie bus saugomi vienodai?

Domeno apsaugos problematika yra tame, jog jam nėra taikomas Prekių ženklų įstatymas su jame numatytomis Prekių ženklų savininkui suteiktomis teisėmis. Teismų praktikoje dažnai pripažįstama, jog domenas GALI, tarpe kitų funkcijų, atlikti ir prekių ženklo funkciją. BET NE VISADA jas atlieka, nes tam, kad prekės ženklas būtų įregistruotas prekių ženklų registre, jis „praeina“ tam tikrą patikrą. Valstybinio patentų biuro ekspertai patikrina, ar pateiktas registruoti žymuo atitinka prekės ženklui keliamus reikalavimus (paprastai tariant, patikrina, ar toks ženklas iš vis gali būti prekės ženklu).

Domeno atžvilgiu jokia patikra neatliekama, todėl, įregistravę domeną, jūs net nesate tikri, ar jis atitinka prekių ženklui keliamus būtinuosius reikalavimus. Tad, ar pagrįstai tikitės, jog domenui bus taikoma įregistruotiems prekių ženklams taikoma teisinė apsauga?

SKIRIAMOJO POŽYMIO NETURINTYS ŽYMENYS NĖRA SAUGOMI NUO SUKLAIDINIMO GALIMYBĖS NEI PREKIŲ ŽENKLŲ, NEI KONKURENCIJOS TEISĖS NUOSTATOMIS

Dažnai domenų turėtojai sutinka, jog gal prekių ženklui keliamų reikalavimų jų domenas ir neatitinka, bet tada mano savo teises galintys apginti konkurenciją reglamentuojančiomis normomis. Reikia pripažinti, jog teismų praktika šiuo klausimu irgi nebuvo nuosekli.

Tačiau aiškumo įneša Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kurio naujausia praktika aiškiai patvirtina, jog tam, kad būtų galima remtis apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, visų pirma, žymuo turi turėti skiriamąjį požymį. Skiriamojo požymio neturintys žymenys nėra saugomi nei prekių ženklų, nei konkurencijos teisės nuostatomis, inter alia, nuo suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. e3K-3-2-969/2023).

Šio byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl vieno ūkio subjekto vardu registruoto prekių ženklo “GERI KATILAI.LT” ir domeno "gerikatilai.lt" ir kito ūkio subjekto teisės naudoti "geraskatilas.lt" ir žymenį “geraskatilas“.

KAIP NUSTATYTI DOMENU "ŽYMIMĄ" PREKIŲ IR PASLAUGŲ SĄRAŠĄ IR KAS YRA DOMENO NAUDOJIMAS?

Pažymėtina, jog minimoje byloje buvo nagrinėta domeno apsauga, neplėtojant klausimo dėl šiuo domenu žymimų prekių ir paslaugų (ginčo dėl to nebuvo). Registruojant prekių ženklą, prekių ženklo savininkas privalo pasirinkti ženklo registracija ketinamas apsaugoti prekes ir paslaugas. Tuo tarpu registruojant domeną, prekės ir paslaugos niekur nefigūruoja, todėl kilus nesutarimams gali kilti papildomas ginčas dėl domenu žymimu prekių ir paslaugų. Taip pat, kol kas platesnio teisminio dėmesio nėra sulaukęs ir klausimas dėl domeno naudojimo formų (pvz. peradresavimo).

REKOMENDACIJA

Mūsų rekomendacija – registruoti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, jog žymenį, naudojamą kaip verslo identifikatorių, verta visada registruoti. Svarbu suprasti ir tai, jog įregistruotas stiprų skiriamąjį požymį turintį žymuo turės gerokai platesnę teisinę apsaugą nei žymuo su silpnu skiriamuoju požymiu.

Daugiau: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimup.../tekstas.aspx...).

17/01/2023

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS. AR TEISĖTAS SUSITARIMAS, JOG VISAS SANTUOKOJE ĮGYTAS TURTAS ATITENKA VIENAM IŠ SUTUOKTINIŲ?

Iki šiol santuokos nutraukimo bylose žemesniųjų teismų praktika, sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, buvo gana liberali. Šalims susitarus, jog turtas atitenka vienam iš sutuoktinių – dažnai tokie susitarimai teismų buvo priimami vadovaujantis sutarties laisvės principu. Žemesniųjų instancijų teismai sutuoktinių sudarytas sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės tikrindavo, siekiant įvertinti ar nepažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Tuo tarpu sutuoktinių lygiateisiškumo principas, nustatant turto dalinimosi klausimus, dažniausiai buvo paliekamas pačių sutuoktinių laisvam apsisprendimui.

Tačiau naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika esamą situaciją turėtų pakeisti iš esmės. 2023-01-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-943/2023, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, jog vienam iš sutuoktinių priskyrus visą nekilnojamąjį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir antrajam sutuoktiniui nepaskiriant už tai jokios kompensacijos, tokia sutartis pripažintina neatitinkančia sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje nurodė, jog teismai, prieš tvirtindami tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo. Taigi, nors nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra galimas, tačiau būtina nurodyti priežastis, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis: „Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama iš esmės visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.“

03/01/2023

TURTO PAGERINIMŲ ATSKYRIMAS BE ŽALOS STATINIUI

Praktikoje dažnai kyla ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko dėl to, ką išsikeldamas nuomininkas gali pasiimti, o ko negali. Šis klausimas perauga į ginčą, kai sutartyje nėra aiškiai aptartas. LR CK 6.501 str. reglamentuoja turto pagerinimų atskyrimo tvarką. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Daugiausia diskusijų kyla dėl išsireiškimo "be žalos išsinuomotam daiktui". Šioje normoje esanti sąvoka „be žalos išsinuomotam daiktui“ yra aiškintina kartu su LR CK 6.499 str. pateiktu grąžinamo turto apibrėžimu , t. y. daiktas turi būti grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Būtent skirtumas tarp perdavimo būklės naudojimui ir grąžinimo būklės pasibaigus naudojimui, jeigu ši būklė viršija normalų nusidėvėjimą, yra laikomas žala. Pavyzdžiui, nuomininkas išmetė seną nuomotojo paklotą kiliminę dangą ir pasiklojo naują. Tokiu atveju, jeigu jis išsikeldamas pasiimtų pasiklotą kiliminę dangą, o senos negrąžintų, kiltų žala.

19/12/2022

LAIKAS KAVAI :)

Europos Sąjungos teritorijoje yra registruoti (arba pateiktos paraiškos registruoti) 1235 ženklai su elementu „coffee“, 30 klasės (kava, arbata, kakava ir jų pakaitalai) prekėms. Kavos pertrauka, kavos žmonės, kavos ratas, kavos rojus, kavos planeta, kavos sala, kavos istorijos, kavos kultūra, kavos skonis, kavos kvapas ir dar tūkstantis kitokių kavų.

Prekių ženklai atlieka keletą funkcijų: išskiria prekę ar paslaugą iš kitų prekių/paslaugų bei praneša apie prekės/paslaugos kilmę. Tačiau prekių ženklu dažnai siekiama ir papildomos funkcijos - informuoti potencialų pirkėją apie parduodamas prekes (juk pamatę žymenį su elementu „kava“ greičiausiai tikėsimės gauti kavos). Štai kodėl prekių ženklai skirstomi „silpnus“ ir „stiprius“.

Ką rinktumėtės Jūs: būti 1236 kava ar originalų žymenį?

15/12/2022

ANKSTESNĖS TEISĖS

Intelektinės nuosavybės teisėje dažnai vartojamas terminas „ankstesnės teisės“. Šis terminas reiškia principą „tas, kas pirmesnis“. Principas „tas, kas pirmesnis“ nėra absoliutus ir gali būti paneigtas (dažniausiai „ankstesnės teisės“ paneigiamos nustačius ankstesnių teisių turėtojo nesąžiningumą). Tačiau bendrąja taisykle visgi išlieka „tas, kas pirmesnis“.

Todėl prieš pradedant prekių ženklo registraciją, būtina pasitikrinti, ar naujai sukurtas prekių ženklas nebus tapatus/panašus į:
(1) kito j u r i d i n i o a s m e n s p a v a d i n i m ą;
(2) kito asmens vardu registruotą d o m e n ą;
(3) įregistruotą ar pareikštą registruoti p r e k i ų ž e n k l ą (gali tekti patikrinti ne tik LR teritorijoje galiojančius įregistruotus/pareikštus registruoti prekių ženklus, bet ir ES prekių ženklus bei tarptautinius prekių ženklus, galiojančius Lietuvoje);
(4) žymenį, kuris saugomas kaip p l a č i a i ž i n o m a s ž e n k l a s; d i z a i n ą; ir pan.

Todėl neverta atidėlioti prekių ženklo registracijos, kartais ir viena diena gali būti lemiama. Kas pirmesnis, tas gudresnis :)

25/11/2022

AR IŠLAIKYMĄ VAIKUI TURI UŽTIKRINTI ABU TĖVAI LYGIOMIS DALIMIS?
AR GALIMAS SUSITARIMAS, JOG IŠLAIKYMAS VAIKUI MOKAMAS NEBUS?

Atsakymas šiek tiek komplikuotas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 metais apžvalgoje išlaikymo klausimais nurodė, jog:

- Priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Taigi nors pagal nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką paprastai nėra skirstomas išlaikymo dydis, pavyzdžiui, jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį.

- Tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Deja, bet apylinkių teismuose praktika kol kas kitokia: reikalaujama, kad išlaikymas vaikui tėvų susitarime būtų nustatytas bet kokiu atveju, neatsižvelgiant į tai, jog vaikas lygiai laiko praleidžia pas mamą ir tėtį. Tokia praktika grindžiama „geriausių vaiko interesų“ principo užtikrinimu. Kitais žodžiais tariant – daroma prielaida, jog galimai bendravimo modelis pasikeis arba išlaikymas savanoriškai vieno iš tėvų nustos būti teikiamas, o vaiko išlaikymo klausimas – neišspręstas. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, teismai „apsidraudžia“ ir siekdami išvengti tokių situacijų, reikalauja, kad išlaikymo vaikui dydis tėvų tarpusavio susitarime būtų įvardintas bet kuriuo atveju. Tačiau tėvams vis labiau suvokiant vaiko poreikį bendrauti su abiem iš tėvų ir vis dažniau renkantis „50:50 procentų modelį“, tikėtina, kad ir praktika išlaikymo klausimais teismuose liberalės.