Advokatės Romos Katilovskienės kontora

03/08/2023

Apsaugos nuo smurto orderis

Š. m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja prevencinė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ši priemonė yra skirta apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ir juo pilnametis, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustačius smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Sprendimas skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
• laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
• nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
• nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
• nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys, policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio, per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais. Pažeidus apsaugos nuo smurto orderio nustatytus įsipareigojimus, taikoma administracinė atsakomybė

21/06/2022

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už kreditoriams padarytą žalą, atsiradusią dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, privedant įmonę prie tyčinio bankroto

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto . Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama , todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas . Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu .Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).

21/02/2022

JANGIS – informacija apie tikruosius naudos gavėjus
2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai1, tačiau Lietuvoje praktiškai įgyvendinti šio įstatymo nuostatas pradėta tik dabar. 2019 m. vasario 8 d. Teisingumo ministro įsakymu pakeistos Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) nuostatos, papildant jas reikalingos informacijos sąrašu, susijusiu su informacijos apie tikruosius naudos gavėjus rinkimu ir kaupimu. Šie duomenys registruojami JADIS posistemyje – Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinėje sistemoje arba sutrumpintai – JANGIS.

Informacija JANGIS jau pradėjo veikti ir renkama sekančiai: nuo 2022 m. sausio 3 d. – visi juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus), kurių naudos gavėjai yra tik fiziniai asmenys; Nuo 2022 m. gegužės 1 d. – teiks visi juridiniai asmenys (išskyrus investicinius fondus) apie naudos gavėjus fizinius ir kitus juridinius asmenis; Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. – teiks visi juridiniai asmenys apie naudos gavėjus fizinius ir juridinius asmenis.

Duomenys į JANGIS teikiami tik elektronine forma, prisijungus prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos, o šių duomenų pagrindu suformuoti naudos gavėjų sąrašai pasirašomi elektroniniu parašu.

Remiantis LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi, Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (tame tarpe auditoriai, antstoliai, notarai, advokatai ir advokatų padėjėjai), nustatydami naudos gavėjo tapatybę, papildomai privalės naudotis JANGIS, iš kurios turės gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turės teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.

Tikrasis naudos gavėjas:

1. fizinis asmuo, kuris būdamas juridinio asmens savininku ir turėdamas daugiau kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar (ir) balsų, gauna iš jo naudą;
2. fizinis asmuo, kuris kitais būdais kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti juridinio asmens vadovą, priimti strateginio pobūdžio sprendimus, patvirtinti metinę finansinę ataskaitą, susijusią su dividendų išmokėjimu, teisę vetuoti juridinio asmens valdymo organų sprendimus; taip pat turi kitus būdus kontroliuoti juridinį asmenį per artimus giminystės, kitus asmeninius ar verslo ryšius, turi galimybę naudotis ar gauti kitokią naudą iš juridiniam asmeniui priklausančio turto ir (ar) veiklos;
3. fizinis asmuo, kuris kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, yra jo vadovas, valdybos ar kito kolegialaus organo pirmininkas ar narys.

Duomenis apie naudos gavėjus privalo pateikti ir už šių duomenų teisingumą įstatymų numatyta tvarka atsako: juridinio asmens valdymo organas (vadovas), arba juridinio asmens vardu įgaliotas teikti fizinis asmuo.

Nuo 2022 metų rugpjūčio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai⁵, pagal kuriuos finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (pvz., notarai, antstoliai, advokatai ir advokatų padėjėjai, buhalteriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, nekilnojamojo turto agentai, patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai), nustatę savo turimų ir JANGIS paskelbtų duomenų neatitiktį, privalės pranešti apie tai klientui ir pasiūlyti pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus. Tiems patiems subjektams bus draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus iš viso nėra pateikta JANGIS arba neatitinka jų turimos informacijos.

Nesilaikant įstatymo yra numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė :

1. Nurodytų reikalavimų nesilaikymas ir informacijos neatskleidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą asmenims užtraukia atsakomybę nuo 500 iki 2 400 eurų, juridinių asmenų vadovams nuo 2 100 iki 6 000 eurų. Pakartotinai padaryti pažeidimai gresia baudomis asmenims nuo 1 500 iki 5 200 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 3 500 iki 5 800 eurų.

2. Lietuvos Respublikos BK 216 str. nustatyta, kad tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

27/01/2022

01/07/2021

Dėl DK 45 straipsnio, reglamentuojančio darbovietės kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimą ir darbuotojo perkėlimą dirbti į kitą vietovę, aiškinimo ir taikymo

Dėl darbuotojo sutikimo perkėlimui jo į kitą vietovę

„Darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama šiais atvejais: kai darbo sutarties sudarymo metu joje buvo apibrėžtos vietovės, kuriose darbuotojas atliks darbo funkcijas, ir sutarties vykdymo metu darbuotojas perkeliamas iš vienos vietovės į kitą; darbuotoją ketinama perkelti dirbti iš vienos vietovės į kitą, nors abi vietovės įeina į darbo sutartyje apibrėžtą darbo funkcijų atlikimo teritoriją (pvz., darbuotoją perkelti iš savivaldybės X į savivaldybę Y, tačiau abi patenka į sutartyje apibrėžtą apskrities teritoriją Z). Tai paaiškinama tuo, kad darbo sutarties šalys laisva valia suderino tokį darbo organizavimo būdą ir tokios sąlygos darbuotojui yra priimtinos. Darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai: pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis); pats darbo funkcijos atlikimo būdas yra tokio pobūdžio, kad funkcijos atlikimas negali būti siejamas su konkrečia vietove (pvz., kilnojamojo pobūdžio darbas, kurio esmė yra pervažiavimai į kitas vietoves).‏‏‎“

Dėl darbovietės sąvokos

„Pagrindiniai darbovietės požymiai yra jos organizacinis savarankiškumas ir joje įdarbintų darbuotojų tiesioginis pavaldumas darbovietėje galiojančiai tvarkai.‏‏‎ Darboviete laikytinas toks struktūrinis organizacinis darinys, kuris savarankiškai vykdo darbdavio pasirinktą (-as) veiklos sritį (-is), o jo vadovas turi jam deleguotą savarankiškumą spręsti visus darbdavio kompetencijai priskirtus klausimus ar jų dalį, be kita ko, teikti nurodymus to organizacinio darinio darbuotojams “ - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021.

03/03/2021

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, nevykdant mokumo atkūrimo plano

Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikyti reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Fizinio asmens pareiga, bankroto procese, parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros teisme vykdomos, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, plane nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius . Fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą . Bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka. Nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta . FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas, tame tarpe mokumo atkūrimo plano neįgyvendinimą, teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (pvz:. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

05/01/2021

Dėl draudiko pareigos supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis

CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustato dvejopo pobūdžio draudiko pareigą: 1) pareigą sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, 2) pareigą prieš sudarant draudimo sutartį įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. Šios dvi pareigos yra savarankiškos, viena kitos nedubliuoja ir nepanaikina, nepakanka tik viešai paskelbti draudimo rūšies taisyklių, tačiau būtina ir jų kopiją įteikti draudėjui.
CK 6.991 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, kad draudimo liudijime (polise), turi būti įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Draudimo rūšies taisyklių kopijos įteikimas draudėjui užtikrina, kad draudėjas bus informuotas, kokios konkrečiai (kokios redakcijos) draudimo rūšies taisyklės taikomos draudimo sutarčiai, turės tokias taisykles savo žinioje ir kad draudikas negalės daryti įtakos tų taisyklių turiniui be draudėjo žinios. Draudiko pareiga supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis yra itin reikšminga draudiko pareigos suteikti draudėjui iki sutartinę informaciją dalis. Tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui.
CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudiko viešo draudimo rūšies taisyklių paskelbimo pareiga yra detalizuojantis reikalavimas, konkretizuojantis viešo draudimo rūšies taisyklių paskelbimo vietą – draudimo įmonės interneto svetainę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo Draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą aiškinti kaip reguliavimą, siaurinantį draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir paneigiantį draudiko pareigą įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. CK 6.992 straipsnio 2 dalis nedetalizuoja draudimo rūšies taisyklių įteikimo būdo. Jos gali būti įteiktos tiek fiziškai perduodant draudėjui draudimo rūšies taisykles popierine forma, tiek ir elektroniniu būdu skaitmenine forma.

03/11/2020

Dėl vekselio galios, nerealizavus jo per įstatymo nustatytą terminą, ir jo ginčijimo

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai, per tam tikrą laiką, sumokėti tam tikrą pinigų sumą, vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam . Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta , tačiau jis netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ .
Šios normos, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį , laikantis terminų, patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą .
Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.
Praleidus terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Ieškovas privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes ( pvz:.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

21/10/2020

Šmeižimas - nusikalstama veika garbei ir orumui .

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 straipsnį teismas nustato ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją . Saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ji yra ribojama civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame kodekse įtvirtintų teisės normų, ginančių žmogaus garbę ir orumą. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (žr. pvz:. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-198-697/2020).

09/10/2020

Galimybė sutarti dėl pilnamečių vaikų išlaikymo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020 teismas pasisakė dėl galimybės tėvams susitarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje dėl pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis .Tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų. Tokiais atvejais tėvai patys įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio (CK 3.1921 straipsnis).

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Šeimos santykių egzistavimas ir vaikams sulaukus pilnametystės, minėtos tėvų pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus pobūdis lemia, jog toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tąsa, prisidedant prie vaiko, sulaukusio pilnametystės, gerovės. Tokiu tėvų susitarimu pilnametystės sulaukusiam vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartą išlaikymą“. Konkrečių susitarimo sąlygų atitiktis minėtoms nuostatoms teismo įvertinama kiekvienu atveju.

27/08/2020

Ilgesnis darbas ne visuomet gali reikšti viršvalandinį darbą!

Viršvalandžių apmokėjimas, skaičiavimas bei darbo laiko režimo nustatymas kartais sukelia diskusijas darbo santykiuose tiek iš darbuotojo, tiek iš darbdavio pusės, netinkamai suvokus patį įstatymą, negavus tinkamos teisininko konsultacijos. Pateikiu naujus DK 119 str. nustatytus , viršvalandinio darbo reguliavimo ypatumus, kada viršvalandžiai yra pripažįstami ne viršvalandiniu darbu ir kokia galima, nepažeidus įstatymo, maksimali viršvalandžių riba.

Kada laikytina viršvalandiniu darbu?

1. Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandinis darbas iš esmės apibūdinama dviem momentais: tai yra viršvalandžiais laikoma tokia situacija, kai darbuotojas dirba viršydamas jam nustatyto darbo laiko trukmę ir kai darbo laiko trukmė viršija nustatytą darbo laiko režimą per tam tikrą laikotarpį – suminės darbo laiko apskaitos atveju.

2. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:
a) dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;
b) būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;
c) tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Kai atsiranda viršvalandinio darbo poreikis, numatytas DK 119 str. 2 d., darbuotojas atsisakyti dirbti viršvalandžių negali. Visais kitais atvejais turi būti išreikštas darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius. Šio sutikimo darbdavys gali prašyti kas kartą skiriant darbuotoją dirbti viršvalandžius arba iš karto su darbuotoju sutarti ir aprašyti sąlygas, kada darbuotojas dirbs viršvalandžius. Iš anksto parengtame, šalių susitarime aiškiai aprašoma situacija, kada darbuotojas dirbs viršvalandžius, tarkim dėl svarbių priežasčių, pavaduojant kolegą.

3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

4. Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį iš esmės ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui, nes viršvalandinis darbas yra tuomet, kai faktinis darbo laikas viršija nustatytą darbo laiko režimą. Viršvalandinis darbas turi būti dirbamas tik su darbdavio žinia, nes jei darbuotojas dirba ilgiau, nei jam nustatytas darbo laiko režimas, viršvalandžiai bus skaičiuojami ir atitinkamai apmokami tik tuomet, jei darbdavys žinojo apie viršvalandinį darbą, t. y. buvo jo nurodymas ar susitarimas su darbuotoju dirbti viršvalandžius.

17/07/2020

𝑽𝒂𝒊𝒌𝒐 𝒔𝒗𝒆𝒊𝒌𝒂𝒕𝒐𝒔 𝒊𝒓 𝒕𝒆𝒊𝒔𝒆̇𝒕𝒖̨ 𝒊𝒏𝒕𝒆𝒓𝒆𝒔𝒖̨ 𝒂𝒑𝒔𝒂𝒖𝒈𝒂, 𝒕𝒆̇𝒗𝒐 (𝒎𝒐𝒕𝒊𝒏𝒐𝒔) 𝒍𝒂𝒊𝒔𝒗𝒆̇𝒔 𝒊𝒔̌𝒑𝒂𝒛̌𝒊𝒏𝒕𝒊 𝒔𝒂𝒗𝒐 𝒓𝒆𝒍𝒊𝒈𝒊𝒋𝒂̨ 𝒌𝒂𝒓𝒕𝒖 𝒔𝒖 𝒗𝒂𝒊𝒌𝒖 𝒂𝒕𝒍𝒊𝒆𝒌𝒂𝒏𝒕 𝒂𝒑𝒆𝒊𝒈𝒂𝒔 𝒊𝒓 𝒎𝒐𝒌𝒂𝒏𝒕 𝒗𝒂𝒊𝒌𝒂̨ 𝒕𝒊𝒌𝒆̇𝒋𝒊𝒎𝒐 ( 𝑬𝒁̌𝑻𝑻 𝒊𝒓 𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒐𝒔 𝑨𝒖𝒌𝒔̌𝒄̌𝒊𝒂𝒖𝒔𝒊𝒐𝒋𝒐 𝒕𝒆𝒊𝒔𝒎𝒐 𝒑𝒓𝒂𝒌𝒕𝒊𝒌𝒂)

Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. LR CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą , sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusius klausimus, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia .
Toks teisinis reguliavimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad būtinosios medicinos pagalbos paslaugos vaikui teikiamos iš esmės nepriklausomai nuo jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą valios, o kitus sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko sveikatos ir teisėtų interesų apsauga yra teisėtas tikslas. Priimant šiuos sprendimus būtinas kito tėvo (motinos) išankstinis informavimas prieš protingą terminą.
Konvencijos 9 straipsnio („Minties, sąžinės ir religijos laisvė“) 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, atliekant apeigas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar jo laikantis. EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencijos 14 ir 8 straipsniuose įtvirtintas draudimas diskriminuoti religijos pagrindu pažeidžiamas tada, kai spręsdamas tėvų ginčą dėl vaiko teismas skiria lemiamą reikšmę vieno iš tėvų religiniam priklausomumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, atsižvelgdamas į Konvencijoje nurodytą teisinį reguliavimą ir aiškinimo praktiką bei įvertinęs nurodytus bylą nagrinėjusių teismų motyvus, konstatavo, kad ginčo atveju tiek tėvo (motinos) teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimas, tiek tėvo (motinos) laisvės išpažinti savo religiją kartu su vaiku atliekant apeigas ir mokant vaiką tikėjimo apribojimas Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies prasme atlikti pagal įstatymą, suteikia teismui plačias galimybes, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką, įvertinti konkrečių tėvų ir vaikų poreikius bei interesus.