12/01/2024
"Sušvirkštė narkotikų į obuolį ir pasiūlė mano vaikams", - toks epizodas su visa obuolio scenos inscenizacija puikuojasi vakarykštėje NACIONALINIO TRANSLIUOTOJO laidoje. Ką tai galėtų reikšti? Na, kad 1990-ųjų legendos apie citrinas, kurias jau keičia obuoliai, o greitai gal ir kokie arbūzai, vis dar gyvos. Bet taip pat ir tai, kad nacionalinis transliuotojas, deja, nesugeba sutikrinti informacijos tikrumo, pasimauna ant košmariškai nuvalkiotų mitų, o gal net sąmoningai kursto moralinę paniką ir taip tik dar labiau atideda realius problemų sprendimus ateičiai. Ar tolimai, jei vis dar klumpame ant obuolių?
Per daugiau nei dešimtmetį darbo su priklausomais žmonėmis, jų bendruomenėmis ir narkotikų politikos srityje, taip ir neteko sutikti savo akimis tų obuolių ir citrinų badymą regėjusiųjų. Anei vieno gyvo savo akim mačiusio. Neteko ir specialistams, dirbusiems iki manęs, ar po manęs. Tuo labiau niekas nėra sutikęs tų, anas citrinas/obuolius badžiusiųjų :D Todėl po vakarykštės laidos nuoširdžiai bandžiau surasti tą gyvą liudininką ir susisiekiau su laidoje šią informaciją aptakiai teikusiu žmogumi. Kaip ir visais atvejais iki tol, paaiškėjo, kad tai tik girdėtas iš kito žmogaus pasakojimas, na o susisiekus su tuo kitu žmogumi, bet koks įvykio nutikimas paneigiamas. Ech, ir vėl nepasisekė. Nei mačiusiųjų, nei badžiusiųjų.
Citrinos ar obuoliai, badymai į nugarą kino teatruose, siekiant užkrėsti atsitiktinius žmones ŽIV, narkotikai saldainių pavidalu nemokamai vaikams - 1990-ųjų legendų dar liko ir kitiems kanalams. Tačiau kur veda toks neatsakingas panikos kurstymas?
Šeškinės mikrorajonas atsisako pagalbos paslaugų - mobilioji klinika rajone neveiks, bendruomenė nenori, kad priklausomybę turintys jų kaimynai būtų pasiekti ir kalbinami ateiti į gydymą. Bet kartu, kaimynai norėtų, kad priklausomybę turintys žmonės šia liga nesirgtų. Kaip turi įvykti tas pasveikimas, lieka neaišku.
Labai apmaudu dėl Šeškinės. Apmaudu ir dėl kitų miesto rajonų ir juose gyvenančių priklausomų žmonių bei jų kaimynų. Plačiai teikiamos žemo slenksčio paslaugos, kvietimas į gydymą, gydymas metadonu ir kitais medikamentais, socialinė ir psichologinė pagalba, perdozavimo prevencijos kambarių steigimas yra vienintelis kelias į situacijos keitimą. Priklausomybė yra sveikatos problema ir išsprendžiama ji tik sveikatos apsaugos priemonėmis. Tačiau tam reikia racionalaus požiūrio, ne obuolių.
Kartais man atrodo, kad savo "vienu klausimu" - adekvataus požiūrio į priklausomybę ir mokslu pagrįstų sprendimo būdų - turiu darbo dar mažiausiai dvidešimtmečiui į priekį.
Tačiau jau šiandien turime puikių specialistų ir gydytojų, turime narkotikų politikos klausimą politinėje darbotvarkėje, turime nemažai žmonių, kurie ne tik geba atpažinti 1990-ųjų legendas, bet ir moksliškai bei argumentuotai dalyvauja viešose diskusijose. Visų jų (jūsų) pastangomis, tylos ir panikos laikai baigiasi, tikiu, kad racionali narkotikų politika lėtai, bet užtikrintai įsitvirtins ir Lietuvoje. Aš tai tikrai dirbsiu mitų sklaidytoja šia ir kitomis sunkiomis temomis tiek, kiek reikės ;)
