Įmonių ir darbo teisė

03/12/2025

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki ☑️2026 m. birželio 7 d.. Pagrindiniai tikslai – 1️⃣mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, 2️⃣užtikrinti lygesnes atlygio sąlygas ir 3️⃣kovoti su diskriminacija.

Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes – nuo tų, kurie uždirba daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius, iki viešojo sektoriaus ir valstybės / savivaldybių valdomų įmonių.

Darbo kodekse numatoma įtvirtinti pareigą☑️visiems darbdaviams taikyti aiškią ir☑️visiems darbuotojams privalomą darbo užmokesčio sistemą.

Tam tikro dydžio įmonės kasmet privalės teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, įskaitant ne tik bazinį atlyginimą, bet ir visas kitas išmokas (priedus, premijas, papildomas naudas)

Darbo kodekso 33 ir 36 straipsnių pakeitimai apima ir tuos asmenis, kurie uždirba bent 2 VDU. Jiems būtų leista kur kas labiau nukrypti nuo imperatyvių Darbo kodekso normų: galėtų atsirasti situacijų, kai darbdavys ir darbuotojas sutaria, pvz., dėl ilgesnės išbandymo trukmės – iki 6 mėnesių, 2 savaičių įspėjimo ar ribotos kompensacijos – ten, kur dabar galioja ilgesni / trumpesni terminai ir didesnė apsauga, pvz., darbuotojams, auginantiems vaikus.

Keisis 59 straipsnis, leidžiantis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės viešajame sektoriuje. Formuluotė keičiama į „dėl svarbių priežasčių“ su 3 darbo dienų įspėjimo terminu ir ne mažesne kaip 6 VDU išeitine išmoka.

60 straipsnis – darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios. Papildomai siūloma aiškiau įtvirtinti galimybę nutraukti darbo sutartį praradus nepriekaištingą reputaciją ar teisę dirbti.

Siūloma aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą: konkretinama, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliu, kaip turi būti vertinami pareigų pažeidimai ir jų tyrimo terminai.

Prieššventinių valandų, pasyvaus budėjimo reguliavimas taptų konkretesnis: nustatomas maksimalus valandų skaičius per 4 savaites ir proporcinga priemoka už faktiškai budėtą laiką.

Planuojami streikų reguliavimo pakeitimai. Tačiau formuluotė draudžianti „bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti“ gali būti interpretuojama labai įvairiai.

✅ Darbdaviams reikės peržiūrėti darbo sutarčių formas, vidaus tvarkos taisykles, darbo apmokėjimo tvarkas, nuotolinio darbo ir budėjimo politiką.
✅ Darbuotojams – pasigilinti ką jie pasirašo, ypač jei priklauso aukštesnių pajamų grupei. Moterims – nesutikti su 10 proc. mažesniu atlyginimu už tą patį darbą.

03/11/2025

Kaip įrodyti mobingą darbe?

Įrodymai, pagrindžiantys psichologinį smurtą darbe, gali būti įvairūs – nuo rašytinių pranešimų, el. laiškų ar SMS žinučių iki liudytojų parodymų ar garso įrašų.

⚠️ Dažna klaidinga nuomonė: darbuotojai mano, kad garso įrašas gali būti naudojamas tik tada, jei apie įrašymą buvo iš anksto įspėta.

👉 Tai nėra tiesa. Tokie įrašai, net jei padaryti be kito asmens žinios, gali būti laikomi įrodymais, jei jie atskleidžia realius nepriimtino elgesio faktus ir yra susiję su darbuotojo teisių gynimu.

Plačiau skaitykite pranešime. Nuoroda komentaruose. 👇

23/12/2024

Mediacijos teisinis reguliavimas: svarbiausi pokyčiai nuo 2025 m.

Mediacijos teisinis reguliavimas: svarbiausi pokyčiai nuo 2025 m. sausio 1 d.

Plačiau: https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=54&Str=140240

23/12/2024

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja reikšmingi Darbo kodekso (DK) pakeitimai. „Šie DK pakeitimai skirti ne tik gerinti darbuotojų darbo sąlygas, bet ir užtikrinti darbdaviams aiškesnį ir lengviau taikomą reguliavimą, kuris padės išvengti nesusipratimų bei teisinių ginčų“, – pažymi VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Daugiau skaitykite pranešime: https://vdi.lrv.lt/lt/naujienos/darbo-kodekso-pokyciai-svarbiausi-pasikeitimai-nuo-2025-m-sausio-1-d/

23/12/2024

✅ Patekti į įmonių valdybas moterims bus lengviau.
✅ Nuo gruodžio Lietuvoje įsigaliojo Moterų valdybose direktyva. Ji numato, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose (vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijose) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip trečdalį vietų. Kadangi įprastai didžiąją dalį tokias pareigas užima vyrai, direktyva turėtų padidinti galimybę į valdybas patekti būtent moterims.
✅Direktyvai įgyvendinti duota 1,5 metų. Vėliau jos nesilaikančioms įmonėms gali būti skiriamos baudos, nors šios palyginti nėra didelės: siekia iki kelių šimtų eurų.

29/11/2024

Verslo bendruomenė Lietuvos verslo konfederacijos iniciatyva steigia visuomeninę Efektyvios valstybės komisiją. Iniciatyvos iniciatoriai pristato internetinę svetainę www.strigebiurokratijoje.lt

Verslo bendruomenė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigia visuomeninę Efektyvios valstybės komisiją (Komisija). Iniciatyvos iniciatoriai pristato internetinę svetainę www.strigebiurokratijoje.lt ir kviečia verslą informuoti Komisiją apie perteklinio reguliavimo problemas. Komisija nagrinės visos šalies verslo keliamas problemas ir teiks savo pasiūlymus teisinės bazės tobulinimui. Komisijos iniciatoriai kviečia paskirtąjį Ministrą Pirmininką Gintautą Palucką ir jo sudaromą 19-ąją Vyriausybę bendradarbiauti su verslu dvišaliame formate, siekiant proveržio kovoje su pertekline reguliavimo našta.

„Plačiai visuomenėje nuskambėjęs įmonės „Teltonika“ investicijų stabdymo atvejis yra tik ledkalnio viršūnė, kai kalbame apie biurokratizmo problemas. Rinksime informaciją apie šalies vystymąsi stabdančią perteklinę reguliavimo naštą, kuri ne visada yra pagrįsta. Kalbame tiek apie konkrečius atvejus ir reikalavimus, tiek ydingus principus, kurie trukdo šalies institucijoms sklandžiai veikti tarpusavyje arba verslo atžvilgiu. Analizuosime visus atvejus ir teiksime juos Vyriausybei“, – idėją pristatė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Komisijos pagrindinis uždavinys – kad Vyriausybę ir kitas institucijas pasiektų tiksliai identifikuotos reguliavimo problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai. Verslas supranta, kad ne visas reguliavimas yra savitikslis ar netarnaujantis viešajam gėriui, todėl sieks kokybiškai identifikuoti atvejus, kai reguliavimas laikytinas pertekliniu.

Daugiau apie verslo steigiamą Komisiją galite skaityti paspaudę nuorodą komentaruose.

29/11/2024

📢Skaidriai dirbančiojo ID – tai QR kodas, kuris naudojamas statybos darbus (net ir vykdant privačių namų ar butų remontą) atliekantiems identifikuoti. Šis kodas užtikrina, kad asmuo yra įdarbintas arba deklaravęs savarankišką veiklą.
Atvejai, kai fiziniai asmenys, atliekantys statybos darbus, neturi skaidriai dirbančiojo ID, yra laikomi nelegaliu darbu atliekant statybos darbus ir atsakomybė taikoma šių darbų užsakovui.
❗️ Patikrinti šio kodo galiojimą galima čia – https://www.sodra.lt/tikrinti.
✅ Reikalavimo esmė:
• skaidriai dirbančiojo ID turi turėti visi statybos darbus atliekantys asmenys;
• QR kodas patvirtina, kad asmuo yra įdarbintas arba deklaravęs savarankišką veiklą;
• užsakovas prieš darbų pradžią turi įsitikinti, ar samdo savo veiklą deklaravusį asmenį.
✅ Tikslas:
• užtikrinti skaidrumą statybų sektoriuje;
• sumažinti nelegalų darbą ir nedeklaruotą veiklą;
• užtikrinti dirbančiųjų teises, socialines garantijas ir darbo saugą.
✅ Nauda:
• dirbantiesiems: skaidrus darbas reiškia visapusę socialinę apsaugą, įskaitant pensijų kaupimą, socialinio draudimo įmokas ir galimybę pasinaudoti valstybės teikiamomis garantijomis;
• užsakovams: identifikavus statybos darbus atliekantį asmenį, įvykus statybiniam brokui bus paprasčiau išsireikalauti žalos atlyginimo.
✅ Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite https://www.vdi.lt/PdfUploads/DUK_skaidriai.pdf.

09/10/2024

Trumpai apie DARBO GINČŲ KOMISIJAS
✅Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Lietuvoje veikia 25 darbo ginčų komisijos: 8 – Vilniuje, 5 – Kaune, 4 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 - Panevėžyje, 2 – Alytuje, 2 Telšiuose.
✅Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jei jų teisės pažeidžiamos.
✅Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą ir kitus dokumentus.
✅Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per 1 mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar 1 mėnesiui.
✅Ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.
✅Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

21/08/2024

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA | SAUGUMAS
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau ketvirtą kartą atnaujino Tvarkomų asmens duomenų saugumo priemonių ir rizikos įvertinimo gaires duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams.
Gairės parengtos siekiant padėti duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui.

06/06/2024

Apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką.
📌 Nemokamos atostogos – sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs.
📌 Nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojui raštiškai paprašius ir darbdaviui sutikus, tačiau Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas.
📌 Tokie atvejai įtvirtinti Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje. Darbdavys PRIVALO tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:

1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki 14 kalendorinių dienų;
2) neįgalus darbuotojas ir darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;
3) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;
4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
5) darbuotojas santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;
6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų;
7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka – joje nustatytos trukmės.

📌 Darbdavys anksčiau minėtais atvejais PRIVALO tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Visais kitais atvejais darbdavys turi teisę APSVARSTYTI darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas ir sutikti arba NESUTIKTI suteikti minėtas atostogas.

❗️ Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, todėl gali turėti tam tikrų pasekmių, susijusių su socialiniu draudimu, atostogų kaupimu ir t. t.

✅ Jeigu nemokamos atostogos suteiktos pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, tuomet per VISĄ jų laikotarpį darbuotojas įprastai kaupia kasmetines atostogas.
❗️ Jeigu nemokamos atostogos suteiktos be svarbių priežasčių, tuomet darbuotojas TIK per pirmas 10 darbo dienų nemokamų atostogų kaupia kasmetines atostogas, o per visas likusias – nekaupia.

08/01/2024