Advokatė Irma Bekerė

02/10/2024

20/03/2024

Naujausia specializacija 😎
Nuolat keliame savo kvalifikaciją, todėl galime pasiūlyti profesionalią teisinę pagalbą, kokybiškas teisines paslaugas!

14/02/2023

Kelionių oro transportu apimtys auga, todėl kiekvienam svarbu žinoti keleivio lėktuvu teises kelionių Europos Sąjungoje metu.

Nepagrįsto atsisakymo vežti atveju keleivis turi teisę į:
- piniginę kompensaciją (nuo 250 iki 600 eurų);
- pasirinkimą ar (ir kaip) toliau tęsti kelionę. ES reglamentuose išskiriamos trys galimybės:
1) susigrąžinti pinigus už bilietą ir, jeigu neįvykęs keleivio skrydis yra jungiamasis, pirma pasitaikiusia proga grįžti į išvykimo oro uostą;
2) pirma pasitaikiusia proga vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu;
3) vykti kitu maršrutu vėlesnę pasirinktą dieną panašiomis kelionės sąlygomis (naujas skrydžio užsakymas), jei yra laisvų vietų.
- oro transporto bendrovės nemokamai teikiamą pagalbą: gaivieji gėrimai, maistas, nakvynė (jei numatyta išvykti kitą dieną), nuvežimas į nakvynės vietą ir atgal į oro uostą, nustatytas skaičius skambučių telefonu ar susisiekimas kitomis priemonėmis.

Jeigu skrydis atidedamas ne mažiau kaip 5 val., oro transporto bendrovė turi sugrąžinti keleiviams pinigus už bilietą arba kaip galima greičiau suteikti skrydį į pirmąją išvykimo vietą. Jeigu keleivis pavėluoja į jungiamąjį skrydį ir galutinį kelionės tikslą pasiekia vėluodamas daugiau nei 3 val., jis turi teisę gauti kompensaciją.

Jeigu oro transporto bendrovė yra atsakinga už keleivio bagažo pametimą, sunaikinimą, sugadinimą arba vėluoja bagažą grąžinti, keleivis turi teisę į kompensaciją, kurios dydis gali siekti iki 1300 eurų.

Pažeistų teisių gynimas:
- pirmiausia keleivis turėtų kreiptis į oro transporto bendrovę vietoje. Jeigu klausimų išspręsti nepavyksta
- oro transporto bendrovei pateikiama rašytinė pretenzija. Atsakymas ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Jeigu keleivio gautas oro transporto bendrovės atsakymas netenkina
- keleivis turi teisę kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA), užpildant LTSA rekomenduojamą skundo formą, pridedant bilietų ir/ar bilietų užsakymo patvirtinimo, keleivio pretenzijos, atsakymo iš oro vežėjo ir kitų svarbių dokumentų kopijas. Skundų ir prašymų nagrinėjimas LTSA yra nemokamas, trukmė – iki 4-6 mėnesių.
Keleivis manydamas, kad jo teisės ir interesai buvo pažeisti, taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Šaltinis: https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=54&Str=108813

30/12/2022

Senis Šaltis įtariamas tuo, kad 2022 m. gruodžio mėn. veikdamas bendrininkų grupėje kartus su elniu Rudolfu ir kitais dviem, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį balto puraus sniego, panašaus į narkotinę medžiagą kokainą, turėdami tikslą platinti, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d.
Panašu, kad ateinančius 15 metų dovanėlių nebus, nebent pasidarbuos advokatai 😎

09/12/2022

Nauja patirtis!

16/11/2022

#

Įsivaizduokite, jog paimu Jūsų daiktą ir sakau: „jis mano“. Norėdami jį atgauti, turėtumėte kelti bylą teisme ir įrodyti, kad būtent Jūs esate to daikto tikrasis savininkas, o šis daiktas yra Jūsų nuosavybė (vindikacinis ieškinys). Jei neturite išsaugoję sąskaitos ir/ar pirkimo kvito, nėra liudytojų, mačiusių kaip Jūs sumokėjote už tą daiktą, tai tokią bylą laimėti būtų sunku!
O jeigu daiktą iš Jūsų paima pareigūnai?

Bylos aplinkybės: Juridinis asmuo parašė pareiškimą prokuratūrai dėl jam priklausančio didelės vertės turto – rusiško vikšrinio buldozerio dingimo ir įtariamuoju nurodė mano klientą, kuris buvo apkaltintas šio turto pasisavinimu. 2013 m. ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko kratą ir paėmė mano klientui priklausantį buldozerį (kuris buvo panašus į dingusį) ir perdavė jį saugoti pareiškimą dėl turto dingimo parašiusiam juridiniam asmeniui. Ilgus metus vyko tyrimas bei teisminis nagrinėjimas, galiausiai mano klientas buvo išteisintas. Galutinį sprendimą šiuo klausimų 2019 m. priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tačiau kratos metu paimtas buldozeris taip ir nebuvo grąžintas, teismas nurodė šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Mano klientas kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovo (minėto juridinio asmens) svetimo neteisėto valdymo ir grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį rusišką vikšrinį buldozerį bei atlyginti nuostolius, nes šis negalėjo savo turtu naudotis. Klaipėdos apygardos teismas mano kliento ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis turi nuosavybės teisę į prašomą išreikalauti daiktą (buldozerį).

2022 m. Lietuvos apeliacinis teismas mano kliento apeliacinį skundą tenkino iš dalies – teismas iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus laikė, kad ieškovas įrodė, jog jis yra prašomo išreikalauti buldozerio, šiuo metu esančio juridinio asmens teritorijoje, savininkas ir nusprendė grąžinti daiktą teisėtam savininkui. Apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, nes laikė, kad šis reikalavimas neįrodytas.

Aprašyta situacija verčia susimąstyti apie Lietuvoje egzistuojančias policinės valstybės apraiškas. Pareigūnai gali teisėtai paimti bet kurio nusikaltimu įtariamo asmens daiktą (šiuo atveju net gi didelės vertės). Teisėtas savininkas netenka galimybės juo naudotis, gauti iš jo naudą (pelną) labai ilgą laiką. Net ir paneigus kaltinimus ir įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui – susigrąžinti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų paimtą daiktą yra sunku. Tam reikalingas atskiras civilinis procesas, kurio metu asmuo, laikantis save šio daikto savininku, privalo įrodyti savo nuosavybės teises. Įvertinus tai, kad daiktas yra kilnojamasis, neregistruotinas ir oficialių duomenų apie savininkus nėra, šis įrodinėjimo procesas yra nelengvas uždavinys. Taip pat sunku įrodyti ir patirtus nuostolius, nors aplinkybė, kad iš teisėto savininko daiktas buvo paimtas 9 metus, yra akivaizdi. Gi juridinis asmuo, nepagrįstai apkaltinęs mano klientą šio turto pasisavinimu, iš susiklosčiusios situacijos turėjo naudos, nes daiktas buvo perduotas jo žiniai ("saugojimui") ir galimai juo buvo naudojamasi – tik įrodyti tą sunku. Mažai trūko, kad daiktas taip ir būtų likęs to juridinio asmens žinioje.

Teisėtumas dar nereiškia teisingumo.

14/11/2022

Mano klientas, Ispanijos kapitalo įmonė, skubiai ieško darbuotojo Šiaulių mieste. Pagrindiniai reikalavimai: anglų, rusų, lietuvių kalbų mokėjimas, komunikabilumas, gebėjimas dirbti kompiuteriu. Darbo pobūdis: produktų vadybininkas-konsultantas, darbas nuo 8 iki 17 val. 5 d. d. savaitė. Siūlomas atlygis: 50 Eur už dieną + priedai.

Jei atitinkate nurodytus reikalavimus, savo CV siųskite man el. paštu [email protected] iki 2022.11.18 d. Susisieksiu pokalbiui tik su atrinktais kandidatais.

Pasidalinkite šiuo įrašu su savo draugais, nes galbūt pažįstate asmenį, kurį galėtų sudominti šis skelbimas.

28/10/2021

Pritariu autoriaus nuomonei, jog "faktines aplinkybes nutylintis klientas yra vienas iš didžiausių advokatų košmarų", nes tokių klientų tikrai būna. Advokatas parenka bylinėjimosi strategiją pagal jam suteiktą informaciją. Todėl nuo to, kiek atvirai ir išsamiai klientas geba savo advokatui išdėstyti bylai reikšmingas aplinkybes, didžiąja dalimi priklauso ir bylos sėkmė. Labai svarbus yra ir gebėjimas valdyti emocijas teisme: vieni užsisklendžia savyje ir sunkiai renka žodžius, kiti ima kaltinti oponentą, priekaištauti, įžeidinėti, nukrypsta į ginčui nereikšmingas detales. Jei turite su tuo problemų, į teismo posėdį geriau neikite (jei tai nėra būtina) ir paveskite Jus atstovauti advokatui.
Puikūs patarimai kaip bylinėtis teisme!

Kaip pralaimėti bylą: meluokite advokatui, nuvertinkite oponentą, negerbkite teismo

18/03/2021

Klientas negavo jam adresuotos labai svarbios registruotos siuntos. Užklausus AB Lietuvos paštas, buvo gautas atsakymas, kad jam siųsta registruotoji korespondencijos siunta įteikta gavėjui asmeniškai; pridėjo elektroninį siuntos įteikimo pranešimą su gavėjo parašu. Žmogus, susipažinęs su siuntos įteikimo pranešimu, kategoriškai pareiškė, jog šis parašas yra ne jo ir šios siuntos jis nėra gavęs. Kreipėmės į teisėsaugos institucijas dėl dokumento klastojimo. Šioje situacijoje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Pagrindiniai motyvai:
1. Nors vizualiai palyginus asmens parašus ant kitų dokumentų bei parašą ant siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad parašai skiriasi, tačiau, kadangi ginčijamas parašas yra virtualus – buvo pasirašytas ant planšetinio kompiuterio ekrano, o ne ant popieriaus rašikliu, todėl nustatyti ar šis parašas priklauso adresatui ar kitam asmeniui, nėra galimybės.
2. Liudytoja apklausta paštininkė nurodė, jog ji neprisimena šios siuntos įteikimo aplinkybių, tačiau siunta turėjo būti įteikta gavėjui, nes jei būtų įteikta kitam asmeniui, tai būtų nurodyta siuntos įteikimo pranešime.
Išvada: mūsų gyvenime vis daugiau naudojamos įvairios technologijos, kas palengvina mūsų kasdienių užduočių atlikimą, supaprastina būtinas atlikti procedūras. Siuntų gabenimo srityje vyrauja elektoriniai dokumentai. Tačiau kilus ginčui dėl siuntos (ne)įteikimo, įrodyti savo tiesą yra neįmanoma. Lietuvos teismo ekspertizės centras informuoja, kad ant plašetinių kompiuterių ar kitų aparatų ekranų pasirašyti parašai netiriami. Iš ekspertinės praktikos žinoma, kad tokio pobūdžio klastojimų tikrai yra daug. Kitaip tariant: gavai siuntą – džiaukis, negavai siuntos – tavo problema. Būkite budrūs!

27/01/2021

Ar slapta padarytas garso įrašas gali būti įrodymu byloje?

Pagal LR Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d., įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Tokiais laikomi įrašai, padaryti nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisių į privatų gyvenimą. Garso įrašas, padarytas asmeniui nežinant, jo privačioje valdoje (pavyzdžiui, gyvenamosiose patalpose, namų kieme, automobilyje), užduodant tariamus klausimus, negali būti laikomas leistinu įrodymu, nes yra tiesiogiai pažeidžiamas kito asmens privatumas. Atsižvelgiama ir į tai ar asmuo nėra specialiai provokuojamas pokalbio metu: ar nėra sukuriamos tokios situacijos, kai užduodamas klausimas susilaukia įrašinėjančiam asmeniui naudingų atsakymų ir reakcijų. Įrašinėjant pokalbius viešojoje vietoje, pavyzdžiui, kavinėje ar parduotuvėje – toks įrašinėjimas neturėtų būti laikomas privačių asmens teisių pažeidimu. Su šeimos teise susijusiuose ginčuose slapto garso įrašo leistinumas yra vertinamas atlaidžiau privatumo atžvilgiu. Sutarčių teisėje slapta padarytas garso įrašas yra leistina priemonė sandorio sudarymo/įvykdymo faktui patvirtinti. Svarbu, kad pokalbio įrašinėjimas būtų nukreiptas ne į kito fizinio asmens duomenų rinkimą, o išskirtinai į sutarties sąlygų tinkamo vykdymo užtikrinimą. Toks įrašinėjimas kaip įrodymas yra leistinas teisme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vykstant civiliniam teismo procesui vienos ginčo šalies iniciatyva slaptų įrašų darymas kitos ginčo šalies atžvilgiu prilygsta operatyvinei veiklai, o šią veiklą gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. Tačiau dėl buitinio pokalbio įrašo teisėjų kolegija yra pasisakiusi, jog: „paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, siekiant apginti tik savo pažeistas teises, laikytinas legaliu įrašu ir teisėta įrodinėjimo priemone“. Taigi, apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan.

15/12/2020

Dėl Lietuvoje didėjančio infekuotųjų koronavirusu skaičiaus bei griežtinamų karantino sąlygų, nuo gruodžio 14 d. iki sausio 4 d. dirbsime tik nuotoliniu būdu. Su advokatais/mediatoriais galite susisiekti telefonu.