02/08/2024
Advokatų kontoros Attornic advokato Mindaugo Tamulio komentaras:
Kaip apginti pažeistas teises dėl Užimtumo tarnybos padarytos klaidos, nutekinant 29 tūkstančių klientų duomenis
Užimtumo tarnyba liepos 30 dieną pranešė, kad dar liepos 25 dieną buvo padaryta klaida, dėl kurios beveik 200 nenustatytų asmenų buvo išsiųsti 29 tūkstančių Užimtumo tarnybos klientų duomenys. Šie duomenys apima vardus, pavardes, asmens kodus, elektroninio pašto adresus, telefono numerius, adresus ir registracijos tarnyboje informaciją.
Pagal Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, duomenų valdytojas, šiuo atveju Užimtumo tarnyba, privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, o taip pat užtikrinti jų saugumą. Duomenų nutekėjimas reiškia, kad buvo pažeistos šios BDAR nuostatos, todėl Užimtumo tarnyba gali būti atsakinga už šio pažeidimo padarinius.
BDAR numato teisę asmenims reikalauti žalos atlyginimo, jei jų asmens duomenys buvo neteisėtai tvarkomi ar nutekėjo dėl duomenų valdytojo kaltės. Asmenys, kurių duomenys buvo nutekinti, turi teisę ginti savo pažeistas teises ir reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo.
Turtinė žala apima finansinius nuostolius, kuriuos asmuo patyrė dėl duomenų nutekėjimo. Tai gali būti sukčiavimo ir tapatybės vagystės atvejai, dėl kurių patiriamos finansinės išlaidos, išlaidos susijusios su kredito stebėjimo paslaugų naudojimu, prarastos pajamos ar finansinės galimybės dėl neteisėtai panaudotos asmens informacijos ir kiti atvejai.
Neturtinė žala apima nematerialius nuostolius, tokius kaip emocinis stresas ir nerimas dėl asmeninės informacijos nutekėjimo, reputacijos pažeidimai ir asmens orumo sumenkinimas, privatumo pažeidimai, dėl kurių asmuo patiria psichologinį diskomfortą.
Šiuo atveju nukentėjęs asmuo, žinoma, gali ginti savo teises asmeniškai, pateikdamas ieškinį teismui dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, manytume, jog nukentėjusiems asmenims būtų tikslingiau susiburti ir teikti grupės ieškinį. Tokio pobūdžio ieškinys būtų efektyvesnis, ekonomiškesnis bei atspindėtų stipresnę nukentėjusiųjų poziciją dėl padarytos žalos bei jos masto.
Visų pirma, kad asmenys, siekiantys apginti savo pažeistas teises galėtų pareikšti grupės ieškinį, jiems reikia susiburti į grupę, kurią sudarytų ne mažiau kaip dvidešimt asmenų, kurie raštu išreiškė savo pageidavimą tapti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teisme. Grupė privalomai turi turėti savo atstovą, kuris grupės atžvilgiu byloje bus laikomas ieškovu ir grupės narių vardu pasirašys ieškinį.
Grupės ieškiniui pareikšti taip pat yra privaloma išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka. Tai yra, grupės atstovas prieš kreipdamasis į teismą, turi kreiptis į atsakovą su rašytine pretenzija, kurioje būtų apibūdinta grupė, nurodyti jos reikalavimai ir pateiktas įspėjimas, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per pretenzijoje nurodytą laiką, grupė galės kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Jei per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad atsakovas jo nepatenkino.
Jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateikia atsakymo į pretenziją arba atsisako patenkinti joje išdėstytus reikalavimus, atsiranda teisė su grupės ieškiniu kreiptis į teismą. Šiuo atveju grupės ieškinys būtų teikiamas Vilniaus apygardos teismui.
Grupės ieškinio institutas šalyje įgauna vis didesnę reikšmę. Tai patvirtina ir vadinamojoje City Bee byloje prieš keletą mėnesių priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas dėl 2021 metais įvykusio duomenų nutekėjimo nukentėjusių asmenų grupės ieškinys ir beveik 350 įmonės klientų buvo priteista prašyta 103 tūkstančių eurų neturtinė žala.
Toks precedentas, be kita ko, rodo, kad ir Užimtumo tarnybos padaryto pažeidimo atveju nukentėję asmenys pagal formuojamą teismų praktiką turi realią galimybę ginti savo teises ir gauti kompensaciją už patirtą žalą.
