10/04/2025
Manipuliacija vaikais – net jei iš pirmo žvilgsnio ji atrodo „nekenksminga“ – gali labai stipriai paveikti jų emocinę būklę, pasitikėjimą savimi ir pasauliu. Ir kuo jaunesnis vaikas, tuo giliau tai įsirėžia. Manipuliuojant vaikas priverčiamas priimti kitų emocijas kaip savo, o ne suprasti, ką jis pats jaučia ar galvoja. Suaugusiųjų elgesys skyrybų proceso metu neturėtų pasižymėti aiškiais emocinės manipuliacijos elementais, kurie darytų neigiamą poveikį vaikams, jų psichologinei gerovei, taip pat neturėtų trikdyti ryšio su artimais šeimos nariais – vienu iš tėvų, seneliais, ar kitais artimaisiais. Pasitaiko atvejų, kad vaikai yra sistemingai nuteikinėjami prieš vieną, iš besiskiriančių tėvų, senelių. Pateikiant informaciją, kuri formuoja vaikų priešiškumą, nepasitikėjimą ar net baimę artimųjų atžvilgiu.
Vaikams teikiama iškreipta realybės versija, ribojanti jų gebėjimą susidaryti savarankišką nuomonę. Manipuliuojanti pusė visiškai nutraukia bet kokią komunikaciją, slepiant svarbią gyvenimo informaciją tarp vaikų, tėvo bei senelių. Tokie veiksmai sukuria vaikams dirbtinę izoliaciją nuo artimųjų, kuriems jie buvo emociškai artimi. Tokie veiksmai kelia papildomą stresą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, kurie įsitraukia į suaugusiųjų konfliktą.
Vaikams tenka „rinktis pusę“, o tai sukelia vidinį konfliktą, emocinį nestabilumą, nerimą. Vaikai netenka ryšio su mylinčiais šeimos nariais, kurie galėtų užtikrinti emocinį saugumą. Tokie veiksmai trukdo vaikų natūraliam emociniam vystymuisi, formuoja nepasitikėjimą artimais ryšiais ateityje. Šis elgesys neprisideda prie vaikų interesų gynimo, o priešingai – formuoja toksišką aplinką, kuri daro ilgalaikę emocinę žalą. Vaikų gerovė turi būti pirmoje vietoje – tai reiškia saugius, stabilius santykius su abiem tėvais ir artimais šeimos nariais, kai tik įmanoma.
Skyrybų metu vaikų jausmai dažnai tampa nepastebimi užaugusių žmonių ginčuose. Tačiau kiekvienas jų veiksmas – nutylėjimas, griežtas žodis, uždraustas ryšys – vaikui reiškia kur kas daugiau nei suaugusiam. Tai gali būti pasaulio pamatų drebėjimas. Manipuliuojanti pusė pasinaudodama savo padėtimi, sistemingai riboja vaikų galimybę palaikyti emocinį ryšį su jiems artimais žmonėmis – tėvu, seneliais bei kitais artimaisiais. Nutraukiamas ne tik bendravimas, bet ir pati teisė žinoti apie kitus artimuosius, teisė augti šeimoje, kurioje egzistuoja meilė iš abiejų pusių. Tai jau nebe tik konfliktas tarp suaugusiųjų – tai skausminga vaikų realybė, kurioje jiems draudžiama mylėti visus, kuriuos jie mylėjo anksčiau.
Vaikai, ypač mergaitės, kurioms svarbūs emociniai ryšiai ir artumo jausmas, yra paverčiamos įrankiais kovose, kuriose jos pačios neturėtų dalyvauti. Kai viena pusė primeta joms, ką jos turi galvoti, kaip jaustis ar ko vengti, jos praranda ne tik šeimą, bet ir dalelę savęs – savo vidinį balsą, gebėjimą pasitikėti, priimti meilę be baimės ar sąlygų.
Seneliai – dažnai tyliosios šios dramos dalyvės – tampa tarsi nematomi, nors vaikams buvo saugumo, šilumos ir tęstinumo šaltinis. Tokie staigūs ryšio nutraukimai palieka vaikams klausimus, į kuriuos niekas nuoširdžiai neatsako: „Kur jie dingo? Kodėl jie nebeskambina? Ar aš padariau kažką blogo?“ Vaikų psichika tokiais atvejais ieško atsakymų per savikaltę, per nerimą, per tylų atitolimą nuo pasaulio.
Tėvas, siekiantis išlikti vaikų gyvenime, taip pat patiria ne tik teisinį, bet ir gilų emocinį spaudimą – būti mylimu tėvu, bet matyti, kaip toji meilė blėsta ne dėl jo veiksmų, o dėl sistemingos manipuliacijos, kuriai vaikai negali pasipriešinti.
Tai – emocinė žala, kuri neturi matomų mėlynių, bet palieka ilgus šešėlius vaiko gyvenime. Tokios patirtys gali virsti suaugusiųjų depresija, nesaugiais ryšiais, savivertės stoka ir net baime sukurti šeimą, nes jiems nebuvo parodyta, kaip atrodo sveiki santykiai.
Vaikai turi teisę mylėti abu tėvus. Turi teisę žinoti, kad jų seneliai gyvi, juos myli, laukia, nepamiršo. Jie turi teisę į savo šeimą – ne idealią, bet tikrą. Ir Jūsų, suaugusių žmonių, priėmusių sprendimą skirtis, pareiga – ne keršyti per vaikus, o juos apsaugoti nuo pasaulio, kuris dar per didelis jų pečiams. Jūs privalote užtikrinti vaikų interesus, rūpintis jų saugia aplinka, prisimenant jų jausmus, jų lūkesčius, jų baimes, jų viltis. Vaikai labiausiai nusipelno nepatirti pykčio, nevilties, neapykantos, pagiežos.
